Locating Lithuanian in the (re-)intellectualisation debate
LTStraipsnyje aptariama lietuvių (bendrinės) kalbos raida svetimų kalbų viršenybės, okupacijų ir represijų kontekste, jos atgimimas ir įsitvirtinimas akademinėje sferoje. Istoriškai susiklostę svetimų tautų kalbų (lenkų, vokiečių, rusų) dominavimo laikotarpiai pakartotinai stūmė lietuvių kalbą į viešosios kultūros paribius, lėmė jos vartojimą vien privačioje erdvėje. Nors daugelyje sferų lietuvių kalbos vartojimas tiek spaudos draudimo laikotarpiu, tiek sovietinės okupacijos metais buvo apribotas, ji išliko kaip švietimo ir literatūros kalba. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990-aisias lietuvių kalba vėl įsigalėjo visose viešojo gyvenimo sferose. Kalbos planavimas ir norminimas tapo oficialia valstybės užduotimi. Nors švietimo politika skatina lietuvių, kaip valstybinės kalbos, vartojimą tautinių mažumų bendruomenėse, vis dar reikalingos priemonės, gerinančios bendravimo gebėjimus, tyrimai, skirti lietuvių kalbos vartojimo refleksijai. Straipsnyje aptariamas bendrinės lietuvių kalbos kūrimosi kelias nuo seniausių rašytinių šaltinių iki mūsų dienų. Apžvelgiami Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje egzistavę rašytinės kalbos variantai, paremti skirtingomis lietuvių tarmėmis. Apžvelgiami kalbos represijų periodai ir jos atgimimas. Pastebima, kad kalbos hierarchijos pokyčiai smarkiai jaudino Lietuvos tautines mažumas – lenkų ir rusų bendruomenes, kurios nuogąstavo, kad rusų kalbos išstūmimas iš oficialiosios vartosenos kelia pavojų jų padėčiai Lietuvoje. Dėmesys skiriamas ir mokslinės, akademinės kalbos formavimuisi, kuris intensyviausiai vyko XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė lietuvių kalba; Kalbos ir kalbotyros istorija; Kalbos planavimas; Kalbos vartojimas ir planavimas; Lietuvių kalbos raidos etapai; Mažoji Lietuva; Rytų Prūsija [East Prussia]; Valstybinė kalba; Valstybinė lietuvių kalbos komisija; Švietimo politika; East Prussia; Educational policies; History of language and linguistics; Language Use and Planning; Language planning; Lithuania Major; Stages of Lithuanian language development; Standard Lithuanian; State Commission of the Lithuanian Language; State language.
ENThis paper discusses the processes of language development, revitalisation and intellectualisation against the background of foreign rule and state (re-) formation. The imposition of super state languages (Polish, German and Russian) had repeatedly led to the relegation of Lithuanian to semi-public and private settings. Whilst some areas of language use consequently became restricted, functionality was retained in education and in literature. Upon the restoration of independence in 1990, when Lithuanian regained its official status, it resumed its functionality in all domains. Since then, language planning has officially been put in place for its continued normalisation and intellectualisation in some academic disciplines. Whilst educational policies ensure the propagation of Lithuanian amongst the minority communities, elaboration programmes are needed to reinforce communicative ability, lexical differentiation, precise conceptualisation and active reflexion on language use amongst the overall population. [text from author]
- Baltų kalbos: lyginamoji istorija / Pietro Umberto Dini ; iš italų kalbos vertė Henrikas Zabulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 538 p.
- Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
- Emerging language and education policies in Lithuania / Gabrielle Hogan-Brun, Meilutė Ramonienė. Language policy. 2003, Vol. 2, no. 1, p. 27-45.
- Kalbos vartosena ir tvarkyba / Pranas Kniūkšta. Vilnius : LKI leidykla, 2001. 594 p.
- Language politics and practices in the Baltic States / Gabrielle Hogan-Brun, Uldis Ozolins, Meilutė Ramonienė, Mart Rannut. Tallinn : Tallinn University Press, 2009. 164 p.
- Perspectives on language attitudes and use in Lithuania’s multilingual setting / Gabrielle Hogan-Brun, Meilutė Ramonienė. Journal of multilingual & multicultural development. 2005, Vol. 26, iss. 5, p. 425-441.
- Post-Soviet multilingualism: code-switching in the Polish community in Lithuania / Brigita Sėguis. Sociolinguistic transition in former Eastern Bloc countries : two decades after the regime change / Marián Sloboda, Petteri Laihonen, Anastassia Zabrodskaja (eds). Frankfurt a.M.: Peter Lang, 2016. P. 293-315.
- Why is the Lithuanian language policy defensive? / Laima Grumadienė. Prace bałtystyczne: język, literatura, kultura. 2006, 3, p. 29-36.
