Liaudies instrumentinis muzikavimas Klaipėdos krašte (XX vid.-pab.)

LTStraipsnyje apžvelgiamos XX a. vid. - pab. Klaipėdos krašto liaudies instrumentinio muzikavimo tradicijos (instrumentai, muzikanto asmenybė, ansamblių sudėtis, repertuaras, grojimo tradicijos). Straipsnyje atskleidžiamas lietuvių liaudies, bendratautinių, klasikinių instrumentų paplitimas, ansamblių sudėtis ir paskirtis, grojimo tradicijų kaita, repertuaro populiarumas; ieškoma sąsajų su XX a. pr. Mažosios Lietuvos etniniais reiškiniais; išryškinama kitų Lietuvos regionų grojimo tradicijų įtaka ir priežastys. Apžvelgus Klaipėdos krašto XX a. vid. - pab. liaudies grojimo tradicijas daromos išvados, kad 80% šio krašto muzikantų yra atvykę iš kitų Lietuvos regionų; liaudies instrumeminis muzikavimas remiasi bendratautiniais ir klasikiniais pučiamaisiais instrumentais; apart piemenavimo "muzikos žaislų" lietuvių tradicinių instrumentų beveik nerasta; populiariausi krašte - armonikos tipo instrumentai (bandonijos, armonikos, akordeonai), mažiau - styginiai (smuikai, balalaikos, mandolinos, gitaros, kontrabosai) ir pučiamieji (kometai, klarnetai, triūbos, valtornos, tūbos); bandonijų didesnį populiarumą lėmė švelnus ir dainingas instrumento garsas bei solidi instrumento išvaizda; muzikantų repertuaro didžiąją dalį sudaro lietuvių liaudies šokių melodijos, mažesnę - kitų tautų ir pramoginė muzika; instrumentinis folkloras Klaipėdos krašte, sąlygojamas instrumentarijaus, ansamblinio grojimo tradicijų ir repertuaro paplitimo, yra artimas Šiaurės, Pietų Žemaitijos ir Vakarų Aukštaitijos (Jurbarko raj.) regionams.Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Muzikavimas; Klaipėda region.

ENKlaipėda region got its name in 1919, when a part of Lithuania Minor was separated from Germany. Nowadays it is the territory from Smalininkai till Nemirseta. It is difficult to reveal the situation of folk art in this region because of national unstability, Germanization and later on because of soviet influence. More consecutively Lithuanian culture developed in the country. Having surveyed all published historical and ethnographical material and also the material of ethnoinstrumental and choreographic expeditions of the period from 1988 till 1999 the following conclusions can be drawn: 1. 80% of all the folk musicians of this region are the musicians who have come from other regions of Lithuania; 2. Playing folk instruments bases itself on national and classical instruments of brass band; 3. Almost no Lithuanian traditional instruments have been found (with the exception of shepherds' "music toys"); 4. The most popular instruments are those of accordion type (bandonias, accordions, concertinas). Less popular are string instruments (violins, bass-viols, balalaikas, mandolins, guitars) and wind instruments (clarinets, cornets, trumpets, tubas); 5. The popularity of bandonia has been decided by tender and melodious sound of the instrument, and by the peculiarities of design; 6. The bigger рай of the repertoire consists of Lithuanian dance melodies, marches, while the smaller one is the music of other nations and various entertainment music; 7. Instrumental folklore of Klaipėda region conditioned by the traditions of group playing, instruments and spreading of repertoire is close to North and South Žemaitija and to the regions of West Aukštaitija (Jurbarkas district). [From the publication]