Naujosios mokesčių sistemos bruožai

LTTeisės norma viena atskirai nuo kitų negali atlikti jai skirtų funkcijų ir būti gyva. Todėl teisės normos siejamos į vientisą sistemą; jas logiškai sujungia bendroji teisės samprata ir tikslas. Demokratinėje visuomenėje teisės normos veikimas turi būti nukreipiamas pagrindiniam teisės tikslui – įgyvendinti žmogaus teisių saugumą. Tad skirtingų teisės šakų normomis siekiama to paties tikslo. Mokesčių teisės normos kaip teisės sistemos dalis irgi susijusios tarpusavio priklausomybe ir veikia viena kitą. Visi teisės sistemos pokyčiai veikia mokesčių normų pokyčius, ir atvirkščiai. Šiame straipsnyje mėginu atskleisti tik pačius svarbiausius šiuolaikinius mokesčių sistemos pokyčius, paminėdama kitų teisės šakų įtaką ir ryšį su mokesčių teise. Išsamiai išnagrinėjus bei aprašius šiuos ryšius ir pokyčius ateityje būtų galima daug tiksliau prognozuoti mokesčių teisės raidą. [...] Lietuvoje kasmet priimama daug įvairių naujų teisės aktų, taip pat ir mokesčių teisės, dar dažniau jie taisomi. Mokesčių įstatymai iš esmės pradėti keisti 1990–1991 metais. Pavyzdžiui, 1990 m. spalio 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas Nr. I-641 nustojo galioti tik 2003 m., laikinasis išbuvęs daugiau nei dvylika metų. Jis buvo keistas 50 kartų, paskutinis pakeitimas priimtas 2002 m. birželio mėnesi. 2002 m. liepos mėnesį jau buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, pakeitęs senąjį. Panaši ir kitų svarbiausių mokesčių teisės aktų kaita. Kitas svarbus etapas – 1995–1996 m., kai buvo priimtas Mokesčių administravimo įstatymas.1998 m. svarbūs tuo, kad buvo priimtas naujas Vyriausybės nutarimas dėl mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programos, kuriuo Vyriausybė įsipareigojo mokesčių teisę keisti tvarkingai, pagal programoje numatytas taisykles. 2002 m. priimtų ir įsigaliojusių mokesčių teisės aktai lyginami su 1990 m. priimtais dokumentais. Visus šiuos pokyčius sąlygojo įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai. Tobulinant mokesčių sistemą siekiama skatinti ekonomikos augimą, garantuoti stabilias biudžeto pajamas, teisingą apmokestinimą ir konkurenciją. Dabar minėtus pokyčius siekiama suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais (acquis). Mokesčių sistema plėtojama dviem kryptimis. Tobulinamas pats apmokestinimo mechanizmas ir gerinamas administravimas. Bet naujovės diegiamos netolygiai. Apmokestinimą reguliuojantys teisės aktai tobulinami sparčiau, derinant juos prie acquis, o administravimas nuo 1996 m. keičiasi nepakankamai sparčiai. 1998 m. buvo numatyta pradėti rengti Mokesčių kodeksą, kuris turėjo apimti visus mokesčių įstatymus ir įstatymų taikymo procedūras. Mokesčių kodeksas neparengtas iki šiol. 1999 m. Finansų ministerijai pateikta mokestinio ombudsmeno Lietuvoje koncepcija, ji irgi dar neįgyvendinta. Europos Sąjungos Komisijos nuomone, valstybėms narėms priimant vidaus rinkos teisės aktus didžiausia problema yra ne techniškai suderinti savus įstatymus su Bendrijos teisės aktais, o pritaikyti savo administracinius mechanizmus ir visuomenę prie bendrųjų sąlygų. Administraciniai mechanizmai ar kitaip pavadintos struktūros, Europos Komisijos nuomone, galėtų būti specialieji teismai, ombudsmenai ir kita. Europos Sąjungos acquis ir siūlomi mechanizmai užtikrintų suderintos su Europos Sąjunga mokesčių sistemos plėtojimą ir teisingą veikimą. [Iš leidinio]

ENNo legal norm can perform its functions alone and be a live norm. Therefore, legal norms are organised into an integral system and are linked together by the general notion and purpose of law. In a democratic society, the action of a legal norm should be focussed on the achievement of the main goal of law – ensuring security of human rights. Then the single goal is strived for by norms of different branches of law. As a part of the system of law, tax law norms are interdependent; changes in the system of law cause changes in the tax norms and vice versa. In this work, only the essential changes in the tax system are revealed, mentioning the other law branches’ influence over and interconnections with the tax law. Deep understanding and detailed analysis of such changes and interconnections would allow much more exact forecasting of developments in the tax law. Every year, many new legal acts are adopted in Lithuania, including tax law acts; and many of them are amended later. Substantial changes in the tax law started in 1990–1991. E. g., the effect of the Republic of Lithuania Temporary Law on Natural Persons’ Income Tax No. I-641 adopted on 5 October 1990 ceased as late as in 2003, after more than twelve years’ operation as a temporary law. It had been amended 50 times, with the last amendment in June 2002. The new Law on Residents’ Income Tax was adopted in July 2002. Other key tax legal acts developed in a similar way. 1995–1996 was an important stage: the Law on Tax Administration was adopted. The year 1998 is important because a government resolution concerning a programme for putting taxation legal framework into order was adopted.Substantially new in its nature, the resolution provided for an orderly reforming of the tax law in accordance with the rules set out in the programme. The significance of acts of tax legislation is equal to that of documents enacted in 1990. All these changes were influenced by various external and internal factors. The improvement of the tax system is aimed at promotion of economic growth and guaranteeing stable budgetary income, fair taxation and competition. Now the changes are to be harmonised with the European Union’s acquis. Development of the taxation system takes place along several lines including improvement of the taxation mechanism itself and improvement of administration. However, the implementation of changes is not uniform. While legal acts governing taxation are harmonised with acquis at a faster pace, changes in administration have not been sufficiently rapid since 1996. The start of elaboration of the Tax Code embracing all tax laws and law enforcement procedures was planned for 1998. The Tax Code is not complete at the present moment. A concept of a national tax ombudsman was presented to the Ministry of Finance in 1999; it has not been implemented so far. In the opinion of the European Commission, the greatest challenge in adopting the internal market legislation by the Member States lies not in the technical uniformity of national and Community legal acts but in the adaptation of national mechanisms and societies to common Community conditions. The European Commission considers that special courts, ombudsmen etc. could serve as administration mechanisms or structures under other names. The EU acquis and mechanisms proposed would secure development and correct operation of a tax system harmonised with the EU requirements. [Text from author]