Martyno Mažvydo "Gesmes Chriksczoniskas" ir Luko Losijaus "Psalmodia"
LTVisi Martyno Mažvydo giesmyno „Gesmes Chriksczoniskas“ (Karaliaučius, 1566-1570) tekstai išversti iš kitų kalbų (vokiečių, lotynų ir lenkų). Straipsnyje tiriama apie keturiasdešimt liturginių tekstų (daugiausia su melodijomis), išverstų remiantis lotyniškais šaltiniais, neįeinančiais į Lutherio „Geistliche Lieder“, kuris buvo apie 40 proc. visų giesmyno tekstų pagrindas. Ši tekstų grupė yra problemiškiausia, nes čia reikia identifikuoti lietuvių vertėjų panaudotus leidinius bei rinkinius. Tai yra XVI amžiuje gana paplitę kūriniai, paimti iš brevijorių ar kitokių spausdintų bei rankraštinių rinkinių. Bandyti juos nustatyti galima tik atsižvelgiant į melodijas, išspausdintas kartu su lietuviškais tekstais ir visų pirma atkreipiant dėmesį į lotyniškus giesmių rinkinius, kuriuose įdėtos melodijos yra panašios į esančias lietuviškame giesmyne. Tyrimas atvedė prie reikšmingo liuteronų giesmyno: Luca Lossius, „Psalmodia, hoc est, Cantica sacra veteris ecclesiae selecta“ (Nürnbergas,1553) – paaiškėjo, kad bent dvidešimt keturių kūrinių tekstai ir melodijos Mažvydo ir Losijaus giesmynuose turi reikšmingų sutapimų. Pasitaikančius melodijų nesutapimus būtų galima aiškinti paprasta hipoteze: lietuvių vertėjai giesmių muzikinę dalį ėmė iš kitų giesmynų. Norint tiksliau ištirti Mažvydo giesmyno tekstų ir melodijų santykį, svarbu tiksliai nustatyti tos epochos šaltinius, kuriais lietuvių vertėjai galėjo naudotis. Kadangi lenkiški ir vokiški šaltiniai savo ruožtu yra versti ar perdirbti iš lotyniškų originalų, visų pirma reikia nustatyti tų verstinių šaltinių santykį su originalais.Reikšminiai žodžiai: Giesmynas; Giesmė; Giesmės; Literatūra; Lukas Losijus; Martynas Mažvydas; Melodijos; 16 amžius; Lithuanian literature; Luca Lossius; Martynas Mažvydas; Melodies; Sixteenth century; Song; Songs; The book of songs.
ENAll texts of the hymnal “Gesmes Chriksczoniskas” [Christian Hymns] by Martynas Mažvydas (Königsberg, 1566–1570) were translated from other languages (German, Latin and Polish). The paper analyses about forty liturgical texts (mainly with melodies) translated on the basis of Latin sources that were not included in Luther’s “Geistliche Lieder” which served as the basis of about 40% of all texts of the hymnal. This group of texts is most problematic, because the publications and collections used by Lithuanian translators have to be identified. These are the works that were rather popular in the 16th c. and that were taken from breviaries or other printed and manuscript collections. They might be identified only with regard to melodies, printed together with Lithuanian texts, and primarily noting the Latin collections of hymns which contain melodies similar to those from the Lithuanian hymnal. The research has led to the significant Lutheran hymnal: Luca Lossius, “Psalmodia, hoc est, Cantica sacra veteris ecclesiae selecta” (Nuremberg, 1553); it turned out that the texts and melodies of at least twenty-four works in the hymnals of Mažvydas and Lossius have significant coincidences. Occasional discrepancies of melodies might be explained by a simple hypothesis: Lithuanian translators took the musical part of hymns from other hymnals. In order to more thoroughly analyse the relationship of the texts and melodies of Mažvydas’ hymnal, it is important to accurately identify epoch sources that Lithuanian translators could refer to. Since Polish and German sources were translated or reproduced from Latin originals, the relationship of those translated sources and the originals should primarily be established.
