Hedging in English and Lithuanian academic discourse

LTSąšvelniais vadinami žodžiai ar jų junginiai, sušvelninantys rašančiojo kritiką ir įtvirtinantys jo poziciją tiriamo klausimo atžvilgiu. Akademiniame diskurse tai modaliniai žodžiai, dažnumą reiškiantys prieveiksmiai, neapibrėžtieji kvantifikatoriai. Tyrinėjami tekstai yra lietuviškai ir angliškai parašyti straipsniai apie kalbos problematiką. Keliama pirminė hipotezė, kad angliškuose tekstuose švelninti rašančiojo poziciją, ypač jam reiškiant kritinį požiūrį į kitų lingvistų darbus, yra įprasta ir nusistovėjusi ilgos rašymo anglų kalba tradicijos pasekmė. Hipotezė visiškai patvirtinama tiriama medžiaga: tokios pačios apimties angliškuose tekstuose sąšvelnių pasitaikė beveik 4 kartus daugiau nei lietuviškuose. Be to, angliškieji sąšvelniai labai įvairūs. Sąšvelniai analizuoti remiantis Skelton’o (1988) tirtais tipais, pagal kuriuos abiejose kalbose išlieka panašios pasiskirstymo tendencijos. Lietuviškiems tekstams būdingas labai ribotas vartojamų sąšvelnių skaičius; įvairios veiksmažodžio galėti formos sutinkamos keletą kartų daugiau nei kitos raiškos priemonės. Darytina išvada, kad lietuviškų mokslinių tekstų kūrėjai yra tiesmukiškesni ir labiau akcentuoja patį problemos sprendimą [...]. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Akademinis diskursas; Moralumas; Sąšvelniai.

ENThe word ‘softeners’ (Lithuanian: sąšvelniai) can be used to refer to words or combinations thereof that ‘soften’ an author’s criticism, thereby strengthening his position in relation to the question under discussion. In academic discourse these are modal words, adverbs denoting frequency, and some undefined quantifiers. The texts being analysed are articles in English and Lithuanian about language questions. The primary hypothesis is that in texts written in English, it is a long-standing custom of writing in English that one softens one’s position, especially when one is expressing a critical opinion of the work of fellow linguists. The texts analysed fully confirm the hypothesis: in English texts ‘softeners’ occur almost 4 times more than in Lithuanian texts of the same genre. Moreover, the English ‘softeners’ are quite varied. The ‘softeners’ were analysed using Skelton’s (1988) typology, according to which the distribution in both languages follows a similar pattern. A characteristic of the Lithuanian texts is that a very limited number of ‘softeners’ are used. Various forms of the verb galėti (may/might) occur several times more often than other linguistic devices. It could be concluded that Lithuanian academic writing is more forthright and it focuses more strongly on finding the ‘right’ answer to a problem.