Refleksyviojo posesyvumo raiška Mikalojaus Daukšos "Postilės" perikopėse

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Refleksyviojo posesyvumo raiška Mikalojaus Daukšos "Postilės" perikopėse
Alternative Title:
Reflexive possessive markers in the pericopes of Mikalojus Daukša's "Postil"
In the Journal:
Archivum Lithuanicum. 2000, t. 2, p. 107-124
Summary / Abstract:

LTNe vienas lietuvių senųjų raštų tyrėjas yra pastebėjęs, kad Mikalojaus Daukšos „Postilėje“ (DP) tarp evangelijų ištraukų, arba perikopių, ir pamokslų kalbos esama skirtumų. Minėtieji tyrimai paskatino Daukšos ir Wujeko postilių perikopes palyginti posesyvinių konstrukcijų raiškos požiūriu. Straipsnyje analizuojamas tik vienas posesyvumo aspektas – refleksyvusis, t. y. refleksyvais reiškiamas posesyvumas. Refleksyviojo posesyvumo raiškos analizė patvirtina prielaidą, kad versdamas „Postilės“ perikopes Daukša kartais nutoldavo nuo Wujeko „Postilės“ (WPm) trečiojo leidimo ir vartodavo kitokią konstrukciją. Tiesa, tokių atvejų mažai. Iš daugiau negu 250 refleksyvinių posesyvinių konstrukcijų nesutampančios sudaro apie septynis procentus. Lyginant nuo Wujeko „Postilės“ besiskiriančius DP pavyzdžius su papildomais šaltiniais, matyti, kad dažniausiai tokiais atvejais Daukšos vartosena sutampa su Vilento „Evangelijomis bei Epistolomis“ (VEE) arba yra individuali. Įžvelgti tiesioginę Vulgatos įtaką aptariamosioms konstrukcijoms retai kada galima. Kita vertus, refleksyvų analizė neleidžia visiškai atmesti minties, kad Daukša galėjo remtis ne tik antruoju bei trečiuoju WPm leidimu, bet ir pirmuoju bei ketvirtuoju. DP perikopėse vyrauja įvardinė refleksyviojo posesyvumo raiška. Daugiausia konstrukcijų priklauso trečiojo asmens sferai. Čia nerasta nė vieno junginio su daugiskaitos pirmojo asmens įvardžiu, nors pamokslų tekstuose tokių konstrukcijų gausu. Šitokį svyravimą gali būti nulėmęs skirtingas tekstų žanras. Daukša ir Wujekas dažniausiai vartoja tiek lietuvių, tiek lenkų kalbai nebūdingą įvardinio refleksyvumo raiškos modelį: vietoj refleksyvinių vartojami nerefleksyviniai 1 ir 2 asmens įvardžiai. Tai aiškintina lotynų ir graikų kalbų, iš kurių verstos Evangelijų ištraukos, įtaka.Reikšminiai žodžiai: Kalba; Konstrukcijos; Mikalojus Daukša; Perikopė; Postilė; Refleksyviojo posesyvumo raiška; Senoji lietuvių literatūra; Šaltiniai; Language; Mikalojus Daukša; Old Lithuanian literature; Pericope; Postil; Reflexive possessive markers; Sources; Structures.

ENThe article gives an analysis of the constructions with reflexive possessive markers in the pericopes of Daukša's Postil and of the corresponding constructions in the third edition of Wujek's Postil. In those cases where different constructions are found in Daukša and in the third edition of Wujek, other versions of Wujek's Postil prior to the publication of Daukša's text (viz., the 1st, 2nd and 4th editions) were consulted. The analysis of reflexive possessive markers confirms the assumption, already formulated before, that in translating the pericopes Daukša sometimes diverged from Wujek's text and had recourse to alternative constructions. Such instances are, however, quite rare. Out of a number of more than 250 constructions with reflexive possessive markers, only some seven per cent showed divergences. A comparison of those places where Daukša and Wujek have divergent constructions with subsidiary sources shows that in such instances Daukša's renderings usually coincide with Vilentas' Euangelijos bei Epistolos, or they are individual creations. Direct influence of the Vulgate on the constructions in question can only be observed in rare instances.The predominant reflexive possessive markers in Daukša's pericopes are pronominal. Both authors, Daukša and Wujek, show a strong predilection for a type of pronominal reflexive marking that is, in fact, uncharacteristic of Lithuanian as well as of Polish, viz., they use 1st and 2nd person pronouns instead of reflexive pronouns. This can be explained with the influence of Latin and Greek, the languages from which the gospel passages were translated. In those cases where Wujek has other constructions, the use of this model in DP should be viewed in connection with Vilentas, as in the latter's Euangelijos bei Epistolos this foreign model of reflexive marking is even more frequent. Marking of reflexive possessivity on the verb is quite rare in the pericopes dealt with in this paper, and when it does occur, Daukša's and Wujek's texts are usually in agreement. [text from author]

ISSN:
1392-737X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/37465
Updated:
2018-12-17 10:46:49
Metrics:
Views: 68    Downloads: 5
Export: