Ar Jono Bretkūno Biblija buvo jo "Postilės" redagavimo šaltinis?

LTStraipsnyje mėginama nustatyti ryšį tarp Jono Bretkūno Postilės (1591, toliau – BP) ir jo versto Naujojo Testamento (1580, toliau – BNT) perikopių siekiant įsitikinti, ar BP perikopės yra artimesnės Vilento Euangelias bei Epistolas (1579, toliau – EE) perikopėms nei BNT; atsakyti į klausimą, ar BNT galėjo būti BP perikopių redagavimo šaltinis. Atlikta tekstologinė analizė iš dalies patvirtina Liudviko Rėzos jau 1816 metais keltą mintį, kad Jonas Bretkūnas sudarė Postilę pagal Baltramiejaus Vilento knygą. 67 perikopės iš 69 imtos iš EE, o ne iš anksčiau paties Bretkūno versto Naujojo Testamento (BNT). Kita vertus, šios Biblijos ištraukos nėra paprastas Vilento tekstų perspaudas, o nemažai taisytas nuorašas. Teiginį, kad taisant į BP dedamus EE tekstus nesiremta BNT, pagrindžia tokie faktai: Jei taisant Vilento tekstą Postilėje pakeisti kalbos vienetai sutampa su BNT, tai dažniausiai sutampa ir dar su kuriuo nors iš originalų arba su keliais ar net visais. Kai kur BP skiriasi nuo EE ir sutampa su BNT dėl to, kad Bretkūnas, vedamas gero lietuvių kalbos jausmo, šiek tiek nutolsta nuo originalų, šie sutapimai nulemti lietuvių kalbos sistemos. Dauguma kitų sutapimų aiškintini lietuvių kalbos sinonimijos išgalėmis; jie gali būti nulemti ypatingų Bretkūno filologinių polinkių – noro pavartoti kitokį žodį ar konstrukciją. Kai kurie BP ir BNT sutampantys, bet nuo EE besiskiriantys kalbos vienetai yra jau Bretkūno kalboje nusistovėję terminai ar konstrukcijos. Rengdamas BP Bretkūnas veikiausiai nesinaudojo savo BNT dėl to, kad tuo metu jo versta Biblija dar nebuvo teologų aprobuota.Reikšminiai žodžiai: Biblija; Jonas Bretkūnas; Postilė; Redagavimas; Senoji lietuvių literatūra; Senoji lietuvių raštija; Vertimas; Šaltinis; Bible; Editing; Jonas Bretkūnas; Old Lithuanian literature; Old lithuanian writing; Postilė; Source; The Bible; Translation.

ENThe paper aims to establish the relationship between the pericopes of Jonas Bretkūnas’ “Postilla” (1591, BP) and his translated New Testament (1580, BNT) in order to make certain that BP pericopes are closer to the pericopes of Baltramiejus Vilentas’ “Euangelias bei Epistolas” (1579, EE) than BNT, and to answer the question whether BNT could be the source of editing BP pericopes. The textological analysis partly confirms the idea proposed by Ludwig Rhesa back in 1816 that Jonas Bretkūnas compiled “Postilla” according to Vilentas’ book. 67 out of 69 pericopes were taken from EE rather than from BNT, which had been previously translated by Bretkūnas. On the other hand, these excerpts from the Bible are not simply a reprint of Vilentas’ texts but rather a considerably edited transcript. The statement that BNT was not referred to when editing the EE texts put into BP is supported by the following facts. If the language units changed in “Postilla” when editing Vilentas’ text coincide with BNT, they most often coincide with one, several or all of originals. In some places BP differs from EE and coincides with BNT, because Bretkūnas, led by a good sense of the Lithuanian language, slightly deviates from the originals, and these coincidences are determined by the system of the Lithuanian language. The majority of other coincidences are explained by Lithuanian synonymy; they might be determined by special Bretkūnas’ philological inclinations – a wish to use a different word or construction. Certain language units that coincide in BP and BNT but differ from EE are the terms or constructions long established in Bretkūnas’ language. When preparing BP, Bretkūnas most probably did not use his BNT, because his translated Bible had not been approved by theologians at that time.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies