LTLietuvai tapus ES nare, didėja valstybinio sektoriaus išlaidos. Kartu auga tiek tiesioginė, tiek netiesioginė verslui skirta paramos dalis. Tačiau kai skirstant pinigus nesiremiama rinkos mechanizmu, atsiranda didelė tikimybė išeikvoti pinigus ir negauti šalies ekonomikai tinkamos naudos. Iki šiol Lietuvoje nėra sukurtos pagrįstos paramos žemės ūkio plėtrai vertinimo metodikos, leidžiančios įvertinti finansinės paramos žemės ūkiui efektyvumą bei padidinti šios paramos efektyvumą, užtikrinti žemės ūkio konkurencingumo išaugimą bei kitus su plėtra susijusius viešuosius interesus. Monografijos tikslas – suformuluoti valstybės teikiamos paramos verslo plėtrai efektyvumo vertinimo modelį ir juo remiantis sukurti finansinės paramos verslui vertinimo instrumentarijų, pritaikyti jį, vertinant paramos efektyvumą Lietuvos ūkininkų ūkių plėtrai. Monografijoje susistemintas ekonomikos teorijų atstovų požiūris į valstybės paramą verslui. Remiantis ekonomikos teorijų nuostatomis, sukurtas teorinis valstybės paramos efektyvumo vertinimo modelis verslo plėtrai. Remiantis finansinės paramos vertinimo teorijų modeliu, parengtas valstybės paramos verslo plėtrai efektyvumo vertinimo instrumentarijus. Išnagrinėtos teikiamos paramos priemonės Lietuvos ūkininkams tiriamuoju laikotarpiu (2000–2005 m.) ir įvertintas finansinės paramos Lietuvos ūkininkams veiksmingumas, taikant parengtą instrumentarijų, patikrintos tyrime iškeltos hipotezės. Remiantis tyrimo rezultatais, pateiktos rekomendacijos dėl paramos verslui Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Efektyvus rinkos reguliavimas; Ekonominis augimas; Valstybės parama; Verslo parama; Vyriausybė; Ūkininkų ūkiai; Žemės ūkis; Agriculture; Business support; Economical growth; Effective market regulator; Farmer's farms; Government; Governmental support; Lithuania.
ENPublic sector expenditure has been increasing since Lithuania joined the EU. The direct and indirect share of support allocated for business has been increasing as well. However, when funds are allocated without giving due consideration to market mechanisms, a high probability of wasteful spending resulting in no benefit for the national economy emerges. So far, no reasoned methodology of evaluation of support for agriculture development, which would allow assessing the efficiency if financial support for agriculture and increasing the efficiency of this support as well as assuring the growth of agricultural competitiveness and other public interests related to development, have been elaborated. The aim of the monograph is to create a model of assessment of efficiency of the state support for business development, and based on this model, to develop a set of instruments for financial support assessment. The monograph presents a systemised attitude of economy theory representatives on the state support for business. Based on economy theories, a model of assessment of the efficiency of state support for business development has been created. Based on the model of financial support assessment theories, a set of instruments for assessment of efficiency of state support for business development has been created. Measures of support provided to farmers in the period under research (2000–2005) have been analysed, the efficiency of financial support for Lithuanian farmers has been assessed by applying the developed set of instruments, and the hypotheses put forward in the research have been verified. Based on the research results, recommendations with regard to business in Lithuania have been provided.