Emerging cleavages in new democracies : the case of Lithuania

LTŽlugus komunizmui ir Sovietų Sąjungai, Rytų ir Vidurio Europoje prasidėjo aktyvūs demokratizacijos, perėjimo į rinkos ekonomiką ir valstybių kūrimo(si) procesai. Rytų ir Vidurio Europos valstybių politinę transformaciją apsunkino ekonomikos nestabilumas, politinių tradicijų stoka, auganti socialinė diferenciacija. Pokomunistinėms visuomenėms būdingas balsavimo preferencijų nestabilumas, nestabilios partinės sistemos bei emocijomis grįsta politika. Vis dėlto šiuo laikotarpiu Lietuvos partinė sistema buvo palyginti stabili, nepasižymėjo didele fragmentacija. Esminiai pokyčiai prasidėjo 2000 m., kai į šalies politinę areną įžengė iššūkį politikos senbuvėms pareiškusios naujos partijos. Posovietinių visuomenių rinkiminis elgesys šiuo metu aktyviai tyrinėjamas, tačiau partinių sistemų formavimasis pakankamo mokslininkų susidomėjimo dar nesulaukė. Tad šiame straipsnyje nagrinėjamas ryšys tarp pamatinių socialinio konflikto Lietuvoje ašių ir šalies partinės sistemos raidos tendencijų. Aiškinamasi, ar ir kaip nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu išryškėjusios socialinės skirtys pasireiškė ir nulėmė rinkiminį šalies gyventojų elgesį, kokį poveikį apskritai jos turi valstybės politikai. Iki šiol Lietuvos rinkėjai yra linkę balsuoti prieš valdančiąsias partijas, stokoja aiškių socialinių ir ekonominių preferencijų. Taigi socialinės skirtys tebėra formavimosi etape. Šiame straipsnyje bandoma identifikuoti svarbiausias socialines skirtis bei nustatyti jų įtaką rinkiminiam Lietuvos gyventojų elgesiui bei šalies partinės sistemos raidai.Reikšminiai žodžiai: Antikomunizmas; Darbas/ kapitalas; Miestas/ kaimas; Politinės partijos, elektoratas; Religinis; Rinkimai; Rinkimų elgsena; Skirtys; Susiskaldymas; Anti-communism; Cleavage; Elections; Electoral behavior; Electorat; Labor/capital; Political parties; Religious; Urban/rural.

ENElectoral behavior in new democracies has received significant attention, but patterns of party system development in post-communist countries still raise questions about politicization of societal conflicts and their relevance for the configuration of parties. The article discusses political manifestation of emerging cleavages. First, the study conceptualizes the notion of cleavage. The analysis then identifies the main divisive issues and their effect upon the party system. The social structure and electoral behavior helps to identify emerging cleavages. The article concludes that the formation of cleavages has not stabilized yet, and that to date, societal conflicts only have partial influence on the party system in Lithuania. [text from author]