Brotherhood reconsidered : region-building in the Baltics

LTPasibaigus Šaltajam karui ir žlugus dvipolei pasaulio tvarkai, Europoje susiformavo daugybė naujų regionų, kuriuos mokslininkai ėmė tyrinėti kaip tarptautinių santykių dalyką. Regioninės plėtros dinamikai yra būdingos savitos charakteristikos, pavyzdžiui, socialiniai–ekonominiai ryšiai, bendradarbiavimo praktikos, taip pat išorinės įtakos veiksniai, tokie kaip didžiųjų ar regioninių galių konfigūracija ar kitų regioninių geopolitinių darinių veiksmai. Šiame tyrime siekiama išanalizuoti Baltijos regiono sampratą ir formavimosi raidą. Įgyvendinant užsibrėžtus tyrimo tikslus, analizei pasitelkiamos racionalistinės ir reflektyvistinės paradigmų teorinės prielaidos regionalizmui paaiškinti. Nors vyrauja nuostata, kad šios dvi teorinės paradigmos yra tarpusavyje nesuderinamos, šioje studijoje siekiama sujungti skirtingą šių paradigmų logiką taip, kad būtų visapusiškai atskleistas Baltijos regiono pobūdis bei raidos ypatumai. Racionalizmas nurodo, kokie yra objektyvūs vidaus ir išorės veiksniai, sąlygojantys regiono kūrimosi dinamiką, o reflektyvizmas pabrėžia politinių diskursų, kuriais sąmoningai siekiama konstruoti regiono tapatybę, svarbą. Pirmoje straipsnio dalyje aptariamos pamatinės regionų formavimosi analizės sąvokos bei teoriniai regionalizmo aiškinimai. Antrojoje dalyje empiriškai nagrinėjamas Baltijos regiono formavimas(is). Galiausiai daroma išvada, kad Baltijos regionas tebėra išorinis konstruktas, veikiamas kitų regiono jėgų, kurių įtaka ryški tiek politinėse elitų praktikose, tiek politinių elitų diskursuose.Reikšminiai žodžiai: Baltijos asamblėja; Baltijos regionas; Baltijos valstybės; Bendradarbiavimas; Brolybė; Diskursai; Politinis elitas; Racionalizmas; Reflektyvizmas; Regionalizmas; Regionas; Įvaizdžiai; Baltic Assembly; Baltic region; Baltic states; Brotherhood; Cooperation; Discourses; Images; Political elite; Rationalism; Reflectivism; Region; Regionalism.

ENAfter the end of bipolarity in the international system a number of regions emerged in Europe. Their role and functions fall under academic scrutiny as a part of international relations. The dynamics of regional development encompasses internal characteristics, e.g., socio-cultural affinities, cooperative practices and external influences, be they originating from great/regional powers or other regional clusters. This study investigates the conceptualisation and development of the Baltic region. The analysis has an instrumental character by borrowing theoretical tools on regionalism from Rationalist and Reflectivist paradigms. Although these paradigms seem to be at loggerheads, my research attempts to combine the contrasting logics with the aim to better illustrate the Baltic case of regionalism. Rationalism supplies the explanatory internal and external factors shaping the region, whereas Reflectivism yields the relevance of political discourses about deliberate construction of regions. The first part of the investigation discusses concepts pertaining to region-building and theoretical approaches of regionalism. The second examines Baltic region-building. The conclusion defines the Baltic region as still existing external construct challenged by other regional gravities, reflected both in political practices and discourses of political elites. [text from author]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology