LTGlobaliame informacinių technologijų pasaulyje kiekvienas gali veikti finansų rinkose ir valdyti finansų instrumentus. Rinkos dalyvių sprendimai turi būti racionalūs, tačiau dažnai jie pasiduoda kognityviems ir emociniams nukrypimams. Straipsnio tikslas yra nustatyti veiksnius, kurie įtakoja Lietuvos gyventojų taupymą ir investavimą ir identifikuoti elgesio pokyčius pastaraisiais metais. Mokslininkai nuo 1990 metų tyrinėja psichologiją kaip svarbų finansų teorijos veiksnį. Finansų teorijoje atsirado nauja šaka – elgesio finansai, kuri apima psichologiją, sociologiją, kitų socialinių mokslų žinias ir finansų teoriją. Apibendrinant veiksnius, įtakojančius lietuvių taupymą, galima daryti išvadą, kad daugiau kaip pusė suaugusių turi pinigų, kuriuos gali taupyti ir investuoti; pastaraisiais metais šis skaičius mažėja. 13,76 proc. respondentų taupo pensijai ir nors šis skaičius padidėjo 2,56 karto, tai vis dar Lietuvoje yra nepakankama, nes pinigų kaupimas šiam tikslui finansų valdymo literatūroje apibūdinamas kaip vienas iš pagrindinių. To priežastis gali būti didelis kitų finansinių įsipareigojimų lygis ar vis dar gajus pasitikėjimas socialiniu draudimu. Remiantis porinės koreliacijos rezultatais galima teigti, kad yra vidutinė tarpusavio priklausomybė tarp santaupų ir mėnesio pajamų asmeniui (ir analizuojamu laikotarpiu ji augo) ir tarp to, kaip asmenys vertina savo finansus, tai reiškia, kuo geriau žmonės vertina savo finansinį statusą, tuo labiau jie linkę paskirstyti pajamas. Lietuviai supranta taupymo svarbą, bet netaupo ilgalaikiams tikslams.Reikšminiai žodžiai: Elgsenos finansai; Kognityviniai ir emociniai nukrypimai; Pažinimo ir emocinės paklaidos; Racionalus elgesys; Behavioural finance; Cognitive and emotional biases; Rational behaviour.
ENIn the global world of information technologies everybody can operate in financial markets and manage financial instruments. However to forecast markets and to earn profit becomes more and more complicated since financial market is affected not only by economic and political processes but also by behaviour of every investor making one or another financial decision. Decisions made by market participants have to be rational; however they often obey cognitive and emotional deviations. The authors strive to ascertain the factors that influence saving and investment behaviour of Lithuanian citizens and to identify behavioural changes in recent years in the article consequently. Accomplished survey shows, that there are positive variations in saving and investment behaviour of Lithuanians however they do not give preferences to savings for retirement. [text from author]