The Democratic experience in divided societies : the Baltic states in comparative perspective

LTBaltijos valstybėse prasidėjus demokratizacijos procesams, sovietmečiu dominavusių rusakalbių politinė integracija tapo opia transformacijos problema. Straipsnyje lyginamas Baltijos ir dešimties kitų Rytų Europos valstybių visuomenių etninės poliarizacijos lygis XX a. 9 deš. viduryje. Nagrinėjama, kokią įtaką ši poliarizacija turi demokratijos patyrimui ir vertinimui tarp skirtingų etninių grupių. Siekiama nustatyti, kaip ir kokiu mastu įvairios etninės minėtų valstybių visuomenių grupės skiriasi pagal jų pasitenkinimo šalyje vykstančiais demokratijos procesais, politinio atstovavimo sistema ir valdžios atskaitomybe lygį. Taip pat siekiama įvertinti, kokioje padėtyje šiuo požiūriu atsiduria Baltijos valstybės, jei lyginsime jas su kitomis posovietinėmis Rytų Europos šalimis. Baltijos valstybės skiriasi ir tarpusavyje. Estijai būdingas didžiausias etninės poliarizacijos lygis ir ryškiausi demokratijos patirčių skirtumai, tačiau iš esmės Baltijos valstybės pagal demokratijos ir etninių santykių modelį nėra išskirtinės. Galiausiai straipsnyje svarstoma, kaip netolygus skirtingų etninių grupių įsitraukimas į Rytų Europos valstybių demokratizacijos procesus gali paveikti šių šalių narystės Europos Sąjungoje (ES) perspektyvas. Kol etninių mažumų padėties ir jų atstovavimo klausimų sureguliavimas yra privaloma sąlyga įstoti į ES, nevienodas rusų tautinių mažumų integravimo į politinį gyvenimą lygis atskleidžia trijų Baltijos valstybių skirtumus. Šia prasme negalioja ir Baltijos valstybių vienybės prielaida, o tai liudija apie galimą jų politinių trajektorijų išsiskyrimą.Reikšminiai žodžiai: Atstovavimas; Baltijos valstybės; Dalyvavimas; Demokratizacija; Etniškumas; Mažumų teisės; Padalinta visuomenė; Tautinės mažumos; Baltic states; Democratization; Demokratization; Divided society; Ethnic minorities; Ethnicity; Legitimacy; Minority rights; Participation; Representation.

ENThe process of democratization in the Baltic states has been coloured by the question of the political integration of the formerly-dominant Russian-speaking communities. This paper compares the extent of ethnic differences in the experience of democracy in these three states with those in ten other East European societies in the mid-1990s. It examines how polarized ethnic groups are in terms of their satisfaction with the democratic process, representation and responsiveness and where the Baltic states stand in terms of the extent of such ethnic polarization compared with the range of situations found in former-communist Eastern Europe. The Baltic states are shown to be distinct from each other, with Estonia having the most polarized experience of democratic processes, and the findings generally undermine notions of Baltic exceptionalism with regard to democracy and ethnic relations. Finally, we consider the possible implications for membership in the European Union of the experience of unequal involvement in the democratic process in these societies. [text from author]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology