Moterys marginalės: gyvensenos ypatumai
LTStraipsnyje siekiama atskleisti moterų marginalijų būties problemas, jų gyvensenos ir jausenos bruožus. Remdamasi istorine, etnografine literatūra, moterų pasakojimais, jų gyvenimo istorijų fragmentais, neformaliais interviu (kalbėtasi su 15 respondenčių), autorė aprašo jų socialinę patirtį, išgyvenimus. Marginalės – tai vis labiau išryškėjanti visuomenės dalis, siejama su nedarbu, prasta materialine būkle, kitomis socialinėmis bėdomis; jų vaizdiniai visuomenei kelia susirūpinimą. Bendruomenės nuomone, buvimas marginalėmis reiškia neveiksmingą dalyvavimą darbo procese, vargingą šeimos būklę. Suvokdamos save kaip turinčios stigmų, vengdamos neigiamo vertinimo, įtarumo, vargetos stengiasi riboti bendravimą, užsidaryti tarp savo grupės žmonių. Tyrinėtojai ir socialiniai darbuotojai, nevyriausybinės organizacijos turėtų sukurti išsamesnę informacijos bazę apie pačių vargingiausių sluoksnių sudėtį, jų socialinius parametrus. Socialinės tarnybos turi geriau išmanyti vargetų poreikius, ištirti jų patenkinimo galimybes. Atskirtos nuo bendruomenių, neintegruotos į mažas grupes varguolės gali tapti ne tik neaktyvios, bet ir priešiškos demokratinei pilietinei visuomenei. Varguolės turėtų būti remiamos ne vien materialiai (ypač aprūpinant nakvyne), bet joms reikėtų teikti ir psichologinės reabilitacijos paslaugas, įtraukti jas į įvairias užimtumo grupes. Kentėjimas, skausmas, gėdos jausmas yra būdingos bendruomenės pakraščių moterų egzistencijos būsenos. Nepilnos šeimos (kur jaučiamas motinos ir vaikų vieningumas) išsilaiko dėl asketiško vartojimo, moterų pastangų.Reikšminiai žodžiai: Būties problemos; Etnografinė literatūra, moterų pasakojimai; Gyvensenos ir jausenos bruožai; Istorinė sanprata; Lyčių studijos; Moterys; Moterys marginalės; Posovietinė Lietuva; Socialinė patirtis; Gender Studies; Historical, ethnographic features; Lifestyle features and its perception; Literature, women's stories; Marginalized women; Post-Soviet Lithuania; Social experiences; Women.
ENThe paper aims to reveal the problems of existence of marginal women, the features of their lifestyle and feelings. Based on historical and ethnographic literature, women’s stories, fragments of their life stories, non-formal interviews (15 respondents were interviewed), the author describes their social experience. Marginals are the increasingly outstanding part of society, associated with unemployment, poor material state, other social problems; their images are of concern to society. According to the community, being marginal means ineffective participation in the labour process and poor family condition. Perceiving themselves as stigmatised, avoiding negative evaluation and suspicion, the poor try to restrict communication and withdraw into their own group. Researchers and social workers, non-governmental organisations should create a more exhaustive information base about the composition of the poorest layers and their social parameters. Social services have to better know the needs of the poor and analyse their satisfaction possibilities. Separated from communities, not integrated in small groups, poor women might become not only inactive but also hostile to democratic civil society. They should be supported not only materially (especially by providing shelter for the night), but they also should be provided with psychological rehabilitation services and involved in various occupation groups. Suffering, pain and shame are the typical states of existence of marginal women in the community. Not full families (in which mother and children are united) survive due to ascetic consumption and women’s efforts.
- Nereikalingi ir pavojingi : XVIII a. pabaigos - XIX a. pirmosios pusės elgetos, valkatos ir plėšikai Lietuvoje / Rima Praspaliauskienė. Vilnius : Žara, 2000. 170 p.
- Socialinės atskirties grupių vertybiniai prioritetai / Gražina Maniukaitė. Visuomenės pakraščių žmonės: praradimai ir viltys / sudarytoja ir mokslo redaktorė Anelė Vosyliūtė. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2012. P. 7-31.
