LTŠiame straipsnyje analizuojama Osvaldo Balakausko teorinė studija „Dodekatonika“. Siekiama nušviesti dodekatonikos ištakas ir teorinį kontekstą, lyginant lietuvių kompozitoriaus veikalą su kitomis XX a. autorinėmis, daugiausia kompozitorių sukurtomis teorinėmis sistemomis (A. Habos, H. Cowello, M. Babbitto, J.M. Hauerio, P. Hindemitho, A. Ogoleveco ir kt.). Lyginamoji dodekatonikos ir dodekafonijos, įvairių diatonikos ir chromatikos traktuočių analizė atskleidžia Balakausko harmoninės sistemos sąsajas su kitomis iškiliomis Europos ir Amerikos kompozitorių teoretikų harmoninėmis sistemomis bei unikalius lietuvių autoriaus teorijos bruožus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Chromatika; Diatonika; Dodekafonija; Dodekatonika; Harmoninis tonas; Kvintų projekcija; Oktavos ir kvintos aksiomos; Chromatics; Diatonics; Dietonics; Dodecaphony; Dodecatonics; Harmonic tone; Octave and quint axioms; Projection of quints.
ENAbstract In this article the theoretical study "Dodekatonika" (dodecatonics) by Osvaldas Balakauskas is analysed. The aim is to elucidate on the origins and theoretical context of dodecatonics and to compare the study of this Lithuanian composer with other theoretical systems of 20th century created mainly by composers as well (A. Haba, H. Cowell, M. Babbitt, J. M. Hauer, P. Hindemith and others). Comparative analysis of dodecatonics and dodecaphony, different interpretations of diatonics and chromatics reveal connections between Balakauskas' harmonic system and other prominent systems of European and American theoretising composers as well as unique traits of the theory of Lithuanian composer. [From the publication]