Size and determinants of shadow economies in the Baltic States

LTAsmeninė autorių patirtis byloja, kad šešėlinės ekonomikos Baltijos šalyse ir kitose besivystančiose Centrinės ir Rytų Europos šalyse sudaro žymią dalį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Straipsnio tikslas yra išmatuoti šešėlinių ekonomikų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje dydį ir išanalizuoti veiksnius, kurie įtakoja dalyvavimą šešėliniame sektoriuje. Tyrimo rezultatai rodo, kad šešėlinės ekonomikos Latvijoje dalis (38 proc. BVP) yra beveik dvigubai didesnė, nei kaimyninėse Estijoje (19 proc. BVP) ir Lietuvoje (18,8 proc. BVP). Ekonominės veiklos „šešėlyje“ proporcija didėjo nuo 2009 iki 2010 Latvijoje 1,5 procentinio punkto, ir Lietuvoje 0,8 procentinio punkto, bet mažėjo Estijoje 0,8 procentinio punkto. Firmos, kurios yra nepatenkintos mokesčių sistema ar vyriausybe, daugiau dalyvauja šešėlinėje veikloje, tai atitinka ankstesnių mokesčių vengimo tyrimų rezultatus. Santykinai didelė šešėlinių ekonomikų dalis Baltijos šalyse ir jų skirtingos didėjimo/mažėjimo tendencijos lemia didelę paklaidą skaičiuojant oficialų BVP ir jo pokyčius. BVP taikomas skaičiuojant esminius santykius, tokius kaip valdymo deficitas su BVP, skola su BVP, o taip pat jo kitimo greitis laikomas esminiu ekonominės veiklos rodikliu ir lemia politinius sprendimus. Norint sumažinti šešėlinių ekonomikų dydį Baltijos šalyse, daugiausia dėmesio reikia atkreipti į didelį nepasitenkinimą mokesčių sistema ir valdymu. Apibendrinant galima teigti, kad visos trys vyriausybės turi didelių galimybių padidinti savo pajamas ištraukiant produkciją iš šešėlio.Reikšminiai žodžiai: Estija (Estonia); Latvija (Latvia); Latvija (Latvia); Mokesčių vengimas; Šešėlinė ekonomika; Latvia; Lithuania; Shadow economy; Shadow economy, tax evasion, Estonia, Latvia, Lithuania; Tax evasion.

ENThis study develops and estimates an index of the size of shadow economies in Estonia, Latvia and Lithuania, and analyses the factors that influence participation in the shadow sector. The index can be used to track shadow economies through time or across sectors and therefore is a useful tool to evaluate the effectiveness of policies aimed at reducing the size of shadow economies. Our results suggest that the shadow economy in Latvia in 2010 is considerably larger than in neighbouring Estonia and Lithuania. While the shadow economy as a percentage of GDP in Estonia contracted from 2009 to 2010, it expanded in Latvia and Lithuania. An important driver of shadow activity in the Baltic States is entrepreneurs’ dissatisfaction with and distrust in the government and the tax system. We also find that involvement in the shadow economy is more pervasive among younger firms and firms in the construction sector. The findings of this study have a number of policy implications: (i) the relatively large size of shadow economies in the Baltic States and their different expansion/contraction trends cause significant error in official estimates of GDP and its rates of change; (ii) tax compliance can be encouraged by addressing the high level of dissatisfaction with the tax system and with government (e.g., making tax policy more stable and increasing the transparency with which taxes are spent); and (iii) significant scope exists for all three governments to increase their tax revenues by bringing entrepreneurs ‘out of the shadows’. [text from author]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics