Medis ir miškas Mariaus Katiliškio novelėje "Miškai"

LT[...] Tyrimo objektas – Mariaus Katiliškio novelė „Miškai“. Analizei iš kūrinio išrinkta 80 teksto fragmentų: sakinių, kuriuose vartojami daiktavardžio medis semantiniam laukui priklausantys leksikos vienetai. Išanalizavus surinktą empirinę medžiagą lokacijos, teksto siejimo aspektais ir aptarus stiliaus figūras, padarytos tokios išvados: 1. Miško vaizdai yra dominuojanti pasakojimo erdvė: svarbiausi pagrindiniam veikėjui nutikę įvykiai vyko arba vyksta miške, pamiškėse, miške pastatytose trobose. Kūrinyje galima skirti dabarties (pasakojimo) ir praeities (prisiminimų, išgyvenimų dėl prieš kelis dešimtmečius padaryto nusikaltimo) laiko linijas. Miško, medžių vaizdais kūrinyje nusakomas ir metų (žiema, pavasaris, vasara), ir paros laikas. Miškas yra pagrindinio veikėjo laimingų gyvenimo akimirkų, darbo ir skaudžiausių prisiminimų bei išgyvenimų vieta. Novelę supa ryškus psichologinis (eksplicitinis, bet dar dažniau implicitinis) kontekstas. 2. Daiktavardžio medis semantinio lauko leksikos vienetais tekstas siejamas ir kontaktiniu, ir distanciniu būdu. Esama grynojo, bet dar daugiau – negrynojo kartojimo atvejų. Novelės kompozicija yra žiedinė: visame tekste distanciškai kartojama daiktavardžio forma miškai yra ir kūrinio antraštė, šio leksikos vieneto formos grynuoju kartojimu novelė baigiama. 3. Išanalizavus stiliaus figūras, kuriose vartojami daiktavardžio medis semantinio lauko leksikos vienetai, išaiškėjo, kad jie turi įvairių epitetų, yra palyginimų dalis, įeina į metaforas, metonimijas, bet dažniausiai yra personifikuojami. Taigi miškas novelėje yra ne tik įvykių fonas, jis kūrinyje veikia tarsi dar vienas veikėjas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alokacija; Epitetas; Erdvė; Kognityvinė lingvistika; Kontekstas; Laikas; Literatūros kūrinio analizė; Lokacija; Marius Katiliškis; Palyginimas; Personifikacija; Siejimas; Stiliaus figūra; Veikėjas; Actor; Cognitive linguistics; Context; Correlation; Epithet; Literary analysis; Location; Marius Katiliškis; Personification; Simile; Space; Stylistic figure; Time.

ENThe role of tree has been analyzed by specialists of folklore, mythology, art, literature, and linguistics. The object of this research is the novel "Forests" by Marius Katiliškis. For the analysis 80 fragments of the text have been selected: the sentences in which lexical units ascribed to the semantic field of tree. After the analysis of empirical material, by means of location, aspects of text coherence and discussion of stylistic figures, the following conclusions could be drawn: 1. The views of forest is a dominating space of narration: the main events which occurred to the actor took place or are taking place in a forest, outskirts, houses built in the outskirts. In the novel under analysis, it is possible to distinguish present (narration) and past (reminiscence, experience of crime conducted a few decades ago) time margins. In the work, by means of the view of forest and trees, both the season (winter, spring, and summer) and a day time are described. Forest is a place of the main actor's happiest moments of life, work and sorrowful reminiscences. The novel is embedded in a bright psychological (explicit and even more often implicit) context. 2. By means of lexical units of the semantic field of the noun tree, the text is related both in a contact and remote way. There are pure, but more often impure cases of repetition. The composition of the novel is circular: in the whole text, remotely repeated form of the noun trees is the title of the work.The novel is finished with a pure repetition of this form. 3. After the analysis of the stylistic figures, in which lexical units of semantic field of the noun tree are used, the conclusion could be drawn that they have various epithets, make part of similes, metaphors and metonymies, but most often are personified. Thus the tree in the novel is not only the background of events, but also another character. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies