Daiktavardžio "medis" vartojimas senuosiuose lietuvių rašto paminkluose

LTStraipsnyje aptariama daiktavardžio medis vartosena XVI–XVII a. lietuviškuose raštuose. Analizuojama, kokiomis reikšmėmis daiktavardis medis buvo vartojamas prieš keturis Šimtmečius lietuviškos raštijos pradžioje, kaip jis buvo paplitęs lietuvių rašto paminkluose. Tyrimui pasirinkti to paties pobūdžio šaltiniai: Jono Bretkūno Postilė, Mikalojaus Daukšos Postilė ir Konstantino Sirvydo Punktai sakymų. […] Daiktavardis medis juose dažniausiai vartojamas pirma DLKŽ teikiama reikšme „daugiametis augalas su kamienu ir šakų vainiku“. Pavyzdžių, kai daiktavardis medis vartojamas kitomis dviem DLKŽ nurodomomis reikšmėmis („tokio augalo nukirstas kamienas“ ir „mediena“), aptikta gana nedaug. Visiškai nerasta LKŽ pateiktos reikšmės „miškas, giria, medė“, etimologiškai laikytinos pirmine medžio reikšme, vartojimo pavyzdžių. Visose trijose postilėse aptariamas daiktavardis vartojamas tuose pačiuose kontekstuose, sakiniai dažnai panašūs, besiskiriantys tik nežymiais niuansais. Tiesioginės daiktavardžio medis vartosenos tirtuose raštuose nedaug, žymiai dažniau jis vartojamas perkeltine reikšme arba palyginimuose. Medžio įvaizdis pasitelkiamas reikšti apibendrintiems socialiniams, kultūriniams, religiniams simboliams, ypatybėms ir bruožams, būdingiems žmogui ar dieviškai būtybei. Analizuotuose tekstuose daiktavardis medis vartojamas junginiuose su derinamuoju ir su nederinamuoju pažyminiu. Daugiau aptinkama pirmojo tipo junginių. […] Medžio rašyba labiausiai įvairuoja Daukšos Postilėje, Bretkūno Postilėje ji vienodžiausia. Daukšos ir Sirvydo raštuose dar fiksuojama jŏ kamieno daiktavardžių vardininko senoji forma su galūne -ias: medžias, medžes, tačiau greta jau buvo vartojamos ir formos su galūne -is. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daiktavardžio semantika; Derinamasis ir nederinamasis pažyminys; Konotacija; Pažyminys; Perkeltinė reikšmė; Postilė; Postpozicija; Prepozicija; Tiesioginė reikšmė; Attributes; Connotation; Figurative meaning; Literal meaning; Postilla; Postposition; Preposition; Preposition,; Semantics of a noun.

ENThe paper discusses the use of the noun "medis" (the tree) in the Lithuanian writings of the 16th–17th c. The meanings and the occurrence of the noun 'tree' four centuries back at the beginning of Lithuanian writings are analysed. The sources of the same kind were chosen for the analysis: Jonas Bretkūnas' Postilė, Mikalojus Daukša's Postilė and Konstantinas Sirvydas' Punktai sakymų. The analysis demonstrated that religious nature of the examined writings determined their unvaried and limited topics; that is why the semantics of the use of the noun "tree" in the examined sources is not diverse. The noun tree is most often used in them in the first meaning given by the Dictionary of Modem Lithuanian (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) "a perennial plant with a trunk and a crown of branches". There are only a few examples when the noun 'tree' is used in the other two meanings indicated by the same dictionary ("a cut trunk of such a plant", and "wood"). The examples of meanings singled out in the Dictionary of Lithuanian (Lietuvių kalbos žodynas) "a forest, a wood", which etymologically are considered to be the first meanings of the word "tree", have not been found at all. In all the three postillas, the discussed noun is used in the same contexts; the sentences are often similar, differing only by some insignificant nuances. The noun 'tree' in the analysed writings was not often used in its literal meaning; much more often it was used in its figurative meaning or in comparisons. The image of the tree is employed to express general social, cultural, and religious symbols, qualities and features, characteristic to the man or some divine being.In the analysed texts, the noun "tree" is used in collocations with coordinated and noncoordinated attributes. The collocations of the first type are found more often. Coordinated attributes are more often used in preposition, while the Genetive case of the noun is more often used in post-position. The spelling of the noun "tree" is most varied in Daukša's Postilė, while in Bretkūnas' Postilė it is stable. In Daukša's and Sirvydas' writings, the old Nominative form of the įostcm nouns with the inflection -ias: medžias, medžes is recorded; however, next to it, the form with inflection -is was used. [From the publication]