Kuliai. Bažnyčios varpai

LT1942 m. liepos 22 d. Kulių klebonas Jonas Našlėnas informavo viršaitį, o jis – Kretingos apskrities viršininką, jog bažnyčioje prieš vokiečių ir bolševikų karą buvo du varpai. Per karą vienas buvo sudaužytas. Abu lieti 1740 m. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai buvo atvažiavę paimti Kulių varpų, bet kaip netinkamus paliko. Šiuo metu Kulių bažnyčios koplyčioje tebesaugomos ir sumuštojo varpo duženos. Išlikusi kepurinė su visa pakaba ir graižinės varpo dalys. Buvusių užrašų atkurti neįmanoma, bet iš fragmentų suprantame, kad varpas nulietas 1740 m. Kulių bažnyčiai, skirtas Švč. Mergelės Marijos garbei. Didysis varpas per Antrąjį pasaulinį karą gal buvo nukeltas, bijant, kad nepakliūtų vokiečiams. Dabar Kulių bažnyčios bokšte kabo du varpai. Didžiojo varpo skersmuo 90 cm, o mažojo – 65 cm. Pirmasis 1719 m. išlietas Jokūbo Hessingo Karaliaučiuje. Jo pagaminimu rūpinosi pirmasis parapijos klebonas Simonas Stanislovas Olševskis. Varpas konsekruotas šv. Jono vardu. Antras Šv. Lauryno varpas pagamintas 1740 m. Abiem instrumentams dar tebėra pritaisytos šerdys ir pririštos virvės, bet skambinama plaktukais. Jie įrengti senokai. Tą patvirtina vietiniai gyventojai, tą patį rodo ir plaktukų išmuštos vietos instrumente. Elektra varomas mechanizmas buvo sugedęs, jį ne sykį teko remontuoti. Anksčiau varpai kabojo medinėje varpinėje. Du nedidelius varpus kuliškiai padovanojo stalgėniškiams. Kapinių koplyčioje yra 1861 m. pagamintas varpas. Jį fundavo Mykolas Norvilas.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčios bokštas; Koplyčia; Kuliai; Varpai; Varpas; Bell; Bells; Chapel; Church tower; Kuliai.

ENOn 22 July 1942, Jonas Našlėnas, the dean of Kuliai, informed the chief of the rural district, who then informed the head of Kretinga County, that prior to the German and Bolshevik war, the church had two bells. During the war, one was broken. Both were cast in 1740. During World War I, the Germans came to take the Kuliai bells, but left them as unsuitable. Fragments of the broken bell are still preserved in the chapel of the Kuliai church today. The crown is still intact with the entire yoke, as well as the rim parts of the bell. It is impossible to restore the original inscriptions, but we can see from the fragments that the bell was cast in 1740 for the Kuliai Church in honour of the Blessed Virgin Mary. The great bell may have been moved during World War II for fear of it falling into German hands. There are now two bells hanging in the Kuliai church tower. The diameter of the great bell is 90 cm, while the small one is 65 cm. The first was cast in 1719 by Jakob Hessing in Königsberg. Production of it was looked after by Simonas Stanislovas Olševskis, the parish’s first dean. The bell was consecrated in the name of St John. The second bell of St Lawrence was made ​​in 1740. Both instruments are still equipped with clappers and ropes, but they are rung with hammers. They have been installed for some time already. The local residents confirm this; the places beaten by hammers on the instrument attest to the same. The electrically-powered mechanism was broken and had to be repaired on more than one occasion. The bells used to hang in a wooden belfry. The people of Kuliai gave two small bells to the residents of Stalgėnai. There is a bell that was made in 1861 in the cemetery chapel. It was funded by Mykolas Norvilas.