Medis Henriko Nagio poezijos peizaže

LTEgzodo poeto Henriko Nagio (1920-1996) kūryboje medis - vienas paskutinių stabilių orientyrų dinamiškų pokyčių laikais. Straipsnyje mėginama aprėpti šios daugiaprasmės poetinės figūros semantikos lauką, įrodyti, kaip nedaug Nagys nutolo nuo neoromantinės poetikos, prieš kurią maištavo pokarinė žemininkų karta. Medis jo eilėraščiuose pristatomas kaip poeto brolis ir prarastos tėvynės simbolis, tarpininkas tarp fizinės ir metafizinės sferų, šakomis besiremiantis į bekraštes kosmoso erdves, šaknimis liudijantis mitopoetinės tradicijos tęstinumą. Medis poezijoje pasirodo ir stilizuotais pavidalais – galima atpažinti ekspresionistinės poetikos, vizualinės konkretybės ir abstrakcijos strategijas suderinančios modernistinės dailės įtaką. Nagio lyrikos subjektas jautriai reflektuoja laiko slinktį: jo dėmesį traukia ilgėjantys šešėliai, gilėjančios rievės, šviesos ir tamsos mirgesys. Medžio šešėlis tarsi neigia fizinės formos stabilumą, atveria naujas regimybės dimensijas. Medis – ir medžiaga: iš jo gaminami lopšys, laivas, karstas, kryžius – simbolinės reikšmės kultūriniai artefaktai, kuriuos subjektas pasitelkia įprasmindamas savo egzistenciją.Nagys, patyręs Vakarų modernistinės kultūros įtaką, liko ekologinės vaizduotės poetas, teikiantis pirmenybę kultūros nesugadintai, laukinei gamtai, organiškai jaučiantis medyje glūdinčią archajišką mitų energiją, šiaurinės Kanados peizaže regintis tolimos tėviškės kontūrus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekspresionizmas; Henrikas Nagys; Kultūra/gamta; Lietuvių poezija; Medis; Neoromantizmas; Pasaulio medis; Semantinis laukas; Žemininkų karta; Culture/nature; Expressionism; Henrikas Nagys; Lithuanian Poetry; Neoromanticism; Semantic field; The Tree of the World; The generation of "Žemininkai"; Tree.

ENIn the oeuvre of the exile poet Henrikas Nagys (1920-1996), the figure of the tree is one of extremely stable landmarks in the epoch of dynamic changes. In this article the field of meanings of one of the most polyscmous figures is analyzed, trying to prove that Nagys is not alienated from Ncoromantic poetics, which was the polemic target of the post-war generation of emigre poets "Žemininkai". The tree in his poems is represented as his brother and a symbol of the lost homeland, a medium between physical and metaphysical spheres. It stretches its branches to the universe, rooting into the mythology and poetic tradition. In Nagys' poetry the tree appears in the transformed shape and it is possible to recognize the influence of the expressionist poetics and traces of modernist painting which merges together concrete and abstract figures. The subject of Nagys' poetry meditates the flow of time and is attracted by the change of light and darkness. The shadow of the tree opens the new dimensions of visuality. The tree is reflected as the wooden material from which some symbolic cultural artefacts (a cradle, a boat, a coffin, a cross) are made. Nagys was influenced by the Western modernist culture, but remained a poet of ecological imagination who admired wildlife without the intervention of human culture and appreciated the energy of archaic myths envisaging the lines of distant homeland in the landscape of Northern Canada. [text from author]