Medis metabletikos aspektu

LTSvarbiausias straipsnio tikslas – atskleisti specifinės olandų psichiatro ir fenomenologu Jano Hendriko van den Bergo (1914) pasiūlytos metabletikos sąvokos prasmes ir pamėginti praktiškai pritaikyti šią originalią teoriją aiškinantis galimas medžio įvaizdžio interpretacijas. Metabletika, arba pokyčių teorija, gali būti apibrėžiama kaip sistemingi žmogaus gyvenime patiriamų fenomenų kintančios prigimties tyrinėjimai. Literatūrą traktuojant kaip savitą fenomeną medžio įvaizdžių ieškota Mikalojaus Husoviano, Kristijono Donelaičio, Antano Baranausko, Maironio, Janinos Degutytės, Jono Juškaičio ir Albino Baranausko poetiniuose tekstuose. Peržvelgus tekstus paaiškėjo, kad nuo XVI iki XX amžiaus medžio atspindys tekstuose keitėsi, tačiau kitimas labai subtilus – iš maitintojo, sargo ir visokios gerovės teikėjo miškas – arba bičiuliška galinga medžių draugija, į kurią lygiuojasi darbšti žmonių bendruomenė – pavirto į harmonijos ir grožio oazę, gaivinančią žmogaus dvasią ir kartu savitai ją atspindinčią. Emocinis medžio įvaizdžio skleidžiamas laukas XX a. poetiniuose tekstuose gerokai keičiasi. Pirmiausia į akis krinta tai, jog senųjų tekstų girios „išsivaikšto“, tekstuose dažniausiai lieka pavieniai medžiai, netekę globėjų auros, praradę maitintojų statusą ir kartais net nebeįstengiantys laikytis žemės. Kol kas dar tik paviršutiniai tyrimai atskleidė akivaizdžią medžio traktuotės kaitą, patvirtinančią anksčiau kvestionuotą teiginį, kad žmogus keičiasi. Medis – vienas iš svarbiausių baltiškų simbolių – svarbus ir dabar, tik jau beprarandąs simbolio aurą ir prijaukintas tiek, kad pats įgavo „mąstančios nendrės“ savybių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atspindys; Istorijos pasichologija; Istorijos psichologija; Literatūra; Medis; Metabletika; Tekstas; Įvaizdis; Historical psichology; Historical psychology; Image; Literature; Metabletics; Reflection; Text; Tree.

ENThe main aim of the article is to reveal the most important aspects of metabletics or the theory of changes, suggested by Dutch phenomenologist and psychologist Jan Hendrik van den Berg (1914) and to try to apply it practically while analysing possible interpretations of the image of the tree. Metabletics could be described as the systematic study of the changing nature of phenomena of human life as they arc lived and experienced. While treating literature as a phenomenon, some poetical texts by Mikalojus Husovianas, Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas, Maironis, Janina Degutytė, Jonas Juškaitis and Albinas Baranauskas, containing images of the tree or of the forest have been chosen. The analysis made it clear that the image of the tree during the period of several hundred years (from the 16th until the 20th century) has changed, but the change was really subtle: the forest (or a friendly community of powerful trees) has turned into an oasis of harmony and beauty, refreshing or even animating human spirit and at the same time reflecting it. The emotional field of the image of the tree obviously changes in the 20th century: the former forests "disband" and the images of separate trees remain, the trees usually have no former aura of careful "supervisors" and kind-hearted supporters, sometimes they even cannot keep on their roots. This initial sketchy analysis revealed the obvious change of the meaning (or to be more exact, the reflection) of the tree, affirming the assumption that human generations do change. One of the main Baltic symbols – the tree – is still important nowadays, but it starts losing its symbolic sacredncss and gains more and more characteristics of a human being. [From the publication]