Miško ir medžio apdirbimo pramonės sovietizacija Šiaulių apskrityje

LT[…] Po Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių miesto pramonė pradėjo labiau atsigauti tik per antrąjį XX a. dešimtmetį. Šiaulių apskrityje buvo 23 proc. (Kauno – 30 proc.) šalies eksploatuojamų miško medžiagos išteklių. Tai leido sparčiau regione vystytis miško ir medžio apdirbimo pramonei. 1930 m. mieste veikė 239 įmonės, tarp kurių buvo keturios baldų, viena kėdžių gamybos, viena lentpjūvė. Be to, dar trys malūnai turėjo savo lentpjūves. Po pirmosios sovietinės okupacijos krašte prasidėjo sovietizacija. Numatyta Lietuvoje nacionalizuoti visas pramonės įmones, kuriose dirbo per 20 žmonių, taip pat įmones, turinčias ne mažiau kaip 10 darbininkų ir tai pramonės šakai svarbius mechaninius variklius. Po Antrojo pasaulinio karo Šiaulių apskrityje prasidėjo antrasis miško ir miško bei medienos apdirbimo pramonės sovietizacijos proceso etapas. 1947 m. įsteigus Lietuvos SSR miškų ūkio ministeriją, visoje respublikoje buvo kuriamos jai pavaldžios įstaigos, kurios savo žinion perėmė miškus. Miškų pramonės įmonės nuo tada užsiėmė tik gamyba. Karo metu Šiauliai patyrė didelių nuostolių. Sovietinė valdžia siekė stambinti gamybines įmones ir efektyvinti pačią gamybą, todėl J. Navicko lentpjūvė, įmonė „Guoba“, lentpjūvė–malūnas „Skirpstas“, Lazdinio lentpjūvė–malūnas buvo įtraukti į Šiaulių medžio apdirbimo kombinatą, įsteigtą 1944 m. rugpjūčio 4 d. Karo metais valstybinė Šiaulių baldų dirbtuvė Nr. 1 buvo pavadinta „Rudės“ baldų fabriku. Jis nebuvo sugriautas ir pradėjo veikti iš karto po karo. 1949 m. vasario 10 d. fabrikas buvo likviduotas ir įtrauktas į Šiaulių medžio apdirbimo kombinato sudėtį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Medžio apdirbimo pramonė; Miško ir medžio apdirbimo pramonė; Miško pramonė; Sovietizacija; Šiauliai; Šiaulių apskritis; Šiaulių baldų fabrikas "Rūdė"; Šiaulių medžio apdirbimo kombinatas; Šiaulių miškų ūkis; Ūkio istorija; Žemės reforma; Žemės reformos įstatymas; Žydai; Žydų verslas; Forestry; Jewish business; Jewish business in Šiauliai; Jews; Sovietization; The "Rūdė" furniture factory; The land reform; The law of land reform; Timber industry; Šiaulai wood-processing factory; Šiauliai; Šiauliai country; Šiauliai county; Šiauliai forestry industry.

ENOn 17 November 1918, the first forestry administration was founded in the Ministry for Agriculture and National Wealth, which immediately organized the takeover of forests from the retreating Germans. On 15 February 1922, the Founding Seimas passed the law on Land Reform, which together with the Introductory Land Reform Law on the Expropriation of Forests, Marshes, Waters and Land Acquired by Privilege, became the theoretical basis for the forest property. The biggest part of Lithuania's forest had to be state-owned. According to its quantitative parameters, forest and timber industry in Lithuania was second only to the food industry. However, forestry and wood processing enterprises were much bigger. After WWI the industry of Šiauliai city started to significantly recover only during the 1920s. Šiauliai county had 23 percent of Lithuania's exploitable timber resources (Kaunas County had 30 percent). This allowed for more rapid development of forestry and timber industries in the region. In 1930, there were 239 enterprises in the city among which there were four furniture producers, one chair producer, and one sawmill. Besides, three windmills had their own sawmills. After the first Soviet occupation, the process of Sovietization began. It was decided to nationalize all enterprises with more than 20 workers and all important mechanical engines of a particular industry.After WWII, the second stage of Sovietization of forestry and timber industries was started in Šiauliai County. After founding the Ministry of Forestry in 1947, subordinate institutions were created throughout the whole Republic, which took over forests to its care. Since then, forestry enterprises were involved exclusively in production. During the war Šiauliai suffered numerous losses. However, the Soviet authorities were seeking to increase the size of production enterprises and the efficiency of the production process. Therefore such enterprises as J. Navickas' sawmill, "Guoba", Skirpstas mill and Lazdinis' sawmill were all merged into Šiauliai Wood Processing Factory, which was founded on 4 August 1944. During the wartime years, National Furniture Factory No. 1 was renamed into Rudės Furniture Factory. It was not destroyed during the war and started working immediately after it ended. On February 10, 1949 the factory was liquidated and merged with Šiauliai Wood Processing Factory. [From the publication]