Medžiai Šiaurės Europos etninių muzikos instrumentų gaminimo ir naudojimo papročiuose

LTStraipsnio tikslas – pagal lietuvių ir kaimyninių Šiaurės Europos tautų etninių muzikos instrumentų gaminimo ir naudojimo papročius apibrėžti medžių rūšių reikšmę ir svarbą. Uždaviniai – nustatyti dažniausiai naudotas medžių rūšis, jas susieti su kultūros ir senųjų tikėjimų įpročiais, taip pat išsiaiškinti, ar šie įpročiai išsaugomi, rekonstruojant ir gaminant muzikos instrumentus šiandien, gaivinant etninę muziką. Objektas – lietuvių ir kaimyninių tautų etninių muzikos instrumentų gaminimo ir naudojimo papročiai. Metodai – analizė, lyginimas, rekonstrukcija, apibendrinimas. Rezultatai – iškeliama hipotezė, kad nors instrumentams gaminti ir naudojami parankiausi gamybai medžiai, krūmai, tačiau pastebima ir sąsajų ne tik su Šiaurės Europos gamtiniais laikotarpiais, bet ir su seniausiais tikėjimais. Iš skurdžių poledynmečio ir taigos laikotarpio augalų pagamintiems instrumentams ir XIX a.–XX a. pirmoje pusėje dar vis buvo priskiriamos „geros“ magiškos savybės ir signalinė bei apsauginė prasmė. Vėliau mūsų platumose pradėjusių augti plačialapių medžių instrumentams suteikiamos estetinės savybės, rečiau – magiška prasmė. Nemažai senosios prasmės požymių rodo ir šiandienos rekonstruotų etninių muzikos instrumentų gamybos ir naudojimo ypatumai, nors labiau matoma praktinė medžių rūšių naudojimo prasmė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etniniai muzikos instrumentai; Etninės muzikos gaivinimas; Gaminimas; Krūmai; Medžiai; Papročiai; Rekonstrukcija; Bushes; Customs; Ethnic musical instruments; Movement of the ethnic music; Producing; Production; Reconstruction; Trees.

ENAccording to the latest research made by the author it is evident that the main material for producing the ethnic musical instruments of the peoples of Northern Europe was various kinds of plants, found in this area since post-glacial period. Approximately 56 % of these instruments have been produced of the poor vegetation of the North – bushes and trees, about 31 % have been made of leaf-bearing trees, and 13 % – of conifers (Diagram No. 1). It can therefore be argued that the tradition of producing instruments appeared at the time of the formation of the flora of the Northern Europe in the 11th– 6th millennium В. C. (Table No. 1). The purpose of using instruments made of various kinds of vegetation was as follows: signalling mythological protection and aesthetic – of the instruments made of the poor vegetation of the North, aesthetic and signalling – of the instruments produced of leaf-bearing trees, signalling and mythological protection – of the instruments made of conifers (Diagram No. 2). It is evident that the customs of producing and using these instruments are connected not only with the process of the formation of the flora, but with the images of various threes and bushes in the mythology of the peoples of Northern Europe (Table No. 2) as well. According to the statistics of the opinion of the masters, who produce ethnic musical instruments in Lithuania, 80 % continue the old traditions, and 60 % of them confirmed that these processes satisfy the current requirements (Table No. 3).Concerning the hypothetical magic features of ethnic musical instruments in traditional culture, 60 % of the masters agree with this opinion and 20 % thought that these features are lost in the current production of these instruments (Table No. 4). Researchers, teachers and performers of reconstructed instruments were of the opinion that the instruments satisfy the current requirements – 85 % of the respondents (Table No. 5), and 50 % of them thought that the hypothetical magic features of ethnic musical instruments can be preserved as well in the current culture (Table No. 6). A survey of the opinions of masters and consumers of the reconstructed instruments conducted by the author in 2011 shows that all of them evaluate the processes of producing and performing on these instruments very responsibly, by connecting old traditions with the current requirements. [From the publication]