Medžių šakelės Lietuvos gyventojų verbose XX a. antroje pusėje - XXI a. pradžioje

LTStraipsnyje, remiantis XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje Lietuvoje atliktų kaimo ir miesto gyventojų apklausomis bei surinktais archyviniais duomenimis, taip pat etnologų mokslinių tyrimų rezultatais, siekiama atskleisti medžių šakelių naudojimo verboms daryti principus, nustatyti regionines, lokalias ir etnokonfesines šventinamų verbų ypatybes. Verbų sekmadienį šventinamos medžių šakelės yra liturginis simbolis, išreiškiantis gyvybės, atgimimo ir prisikėlimo idėjas. Todėl šventinamos po žiemos atgimstančios arba amžinai žaliuojančios medžių šakelės. XXI a. pradžią pasiekė tradicinis medžių šakelių šventinimas, kai verbą sudaro gluosnio ir kadagio šakelės. Vidurio, Rytų ir Pietryčių Lietuvoje tradiciškai šventinamos įvairių gluosnių atmainų šakelės, kurios, atbundančios po žiemos, atitinka liturgines velykinio laikotarpio idėjas. Pietryčių Lietuvoje gyvenantys stačiatikiai dažniau renkasi gluosnio verbas su žydinčiais pumpurais. Žemaitijoje, Suvalkijoje ir kai kur Vidurio Lietuvoje šventinamos kadagio šakelės. Tačiau XX a. antroje pusėje kadagio šakelių šventinimas plečiasi į rytinę Lietuvos dalį ir keičia iki tol čia vyravusias gluosnio šakelių verbas. Besiformuojanti tradicija skverbiasi ir į Vakarų Baltarusiją kur kadagių verbas renkasi katalikai. Be minėtų vienarūšių medžių šakelių šventinimo, Ryty Lietuvos katalikai naudoja sudėtines iš gluosnio ir kadagio šakelių bei papuoštas kitų medelių, ypač pavasarį pražystančių, šakelėmis ir gėlių žiedais verbų puokšteles. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gluosnis; Kadagys; Medžių šakelės; Simbolis; Verba; Verbų sekmadienis; Juniper; Palm Sunday; Palms; Symbol; Tree branches; Verbos (palms); Willow.

ENThis article, based on surveys conducted between the end of 20th century and the beginning of 21st century among Lithuanian rural and urban inhabitants, archived findings and results of ethnological research, aims to reveal the principles of using tree branches for "verbos" (palms), determine regional, local and ethno-confessional features of "verbos" (palms). Tree branches sanctified on Palm Sunday are a liturgical symbol, which also expresses the ideas of life, revival and resurrection. For that reason the branches are taken from the trees that revive after winter or those which are forever green. The start of 21st century has preserved the tradition of sanctifying the tree branches, mostly willow and juniper lops. In Central, East and South East Lithuania lops of various strains of willow, whose revival after winter matches the liturgical ideas of the Easter period, are sanctified. Orthodox people who live in South East Lithuania arc rather keen to sanctify willow "verbos" (palms) with blooming buds. In Žemaitija, Suvalkija and some parts of Central Lithuania, juniper branches arc sanctified. However, in the second half of 20th century, the tradition of sanctifying juniper is expanding from Central Lithuania to the Eastern part and it is replacing the "verbos" (palms) of willow branches which were dominant until then. The emergent tradition is gradually percolating into the West of Belarus in which juniper is popular among Catholics. Apart from the sanctification of homogenous lops of the trees mentioned, Catholics from the East of Lithuania actively use bouquets of palms composed of lops of willow and juniper, also decorated with branches of other trees, which usually start blooming in spring, and some flowers. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology