Laisvamanis ir Laisvoji mintis 1933-1936 m. : bažnyčios vieta ir vaidmuo valstybėje

LTStraipsnyje tiriami Bažnyčios ir valstybės santykiai Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugijos (LLEKD) leidiniuose „Laisvamanis“ ir „Laisvoji mintis“ 1933-1936 m. Nustatyta, jog leidėjų (Jono Šliūpo, Tomo Karusio, Jono Ilgūno ir kt.) pagrindiniai tikslai buvo visuomenei pristatyti LLEKD, išplėsti savo sekėjų ratą ir keisti visuomenės pasaulėžiūrą. Pagrindinė kliūtis šiems siekiams įgyvendinti buvo Katalikų bažnyčia. Bažnyčios ir valstybės santykių analizė straipsnyje atliekama civilinės metrikacijos įteisinimo, tikybos dėstymo mokyklose panaikinimo ir Bažnyčios kaip institucijos bei katalikų tikėjimo Lietuvoje ateities aspektais. Tekstų analizė rodo, jog civilinės metrikacijos įteisinimo laisvamaniai siekė pagrįstai ir nuosekliai [...]. Šliūpas ir jo bendraminčiai vadovaudamiesi racionalizmo, pozityvizmo idėjomis kategoriškai atmetė galimybę Bažnyčiai dirbti mokykloje. Jie rekomendavo vietoj tikybos dėstyti moralės pagrindus ir lyginamąją religijų istoriją. Akcentuojama, kad leidinių tekstuose įtvirtinama nuostata, jog Bažnyčia ir katalikų tikėjimas yra vienareikšmiškai blogis šeimai, tautai, valstybei. Publikacijose neįžvelgiama skirtumo tarp oficialiosios Bažnyčios ir katalikų tikėjimo. Todėl laisvamaniai net nediskutavo galimybės toje pačioje visuomenėje tarpti tiek mokslinei pasaulėžiūrai, tiek ir religiniam pasaulėvaizdžiui. [...] Bažnyčia laikinai turėjo likti tik privačių interesų srityje, o netolimoje ateityje institucija ir katalikų tikėjimas turėjo išnykti netgi iš visuomenės dvasinio gyvenimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1933-1936; Bažnyčia; Etinės kultūros draugija; Jonas Šliūpas; Jonas Šliūpas (1861-1944); Laisvamaniai; Laisvamanis; Laisvoji mintis; Laisvojimintis; Lietuvos laisvamanių; Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugija; 1933-1936; Church; Culture Society; Free Thought; Free-thinker; Jonas Sliupas (1861-1944); Jonas Šliūpas; Lithuanian Free-thinker Ethical; Lithuanian Free-thinker Ethical Culture Society.

ENThe paper examines the relations between the Church and the state in the publications “Laisvamanis” [Freethinker] and “Laisvoji mintis” [Free Thought] by the Lithuanian Society of Freethinkers Ethical Culture (LSFEC) of 1933–1936. It establishes that the main aims of the publishers (Jonas Šliūpas, Tomas Karusis, Jonas Ilgūnas, etc.) were to present the LSFEC to society, expand the circle of their followers and change the society’s world outlook. The main hindrance to these aims was the Catholic Church. The paper conducts the analysis of the relations between the Church and the state from the aspects of legitimation of civil registry, abolishment of religious instruction at schools, the Church as the institution, and the future of Catholic faith in Lithuania. Text analysis shows that freethinkers sought legitimation of civil registry reasonably and consistently. Šliūpas and his colleagues referred to rationalism and positivism ideas to categorically reject the possibility for the Church to be present at school. They recommended instructing the basics of morality and the comparative history of religions instead of religion. The texts of the publications establish the viewpoint that the Church and the Catholic faith are unambiguously evil to the family, the nation, and the state. The publications do not see the difference between the official Church and the Catholic faith. Therefore, freethinkers did not even discuss the possibility for the coexistence of scientific world outlook and the religious world-view within the same society. The Church had to temporarily remain only in the field of private interests, and in the near future, the institution and the Catholic faith had to disappear even from the spiritual life of society.