Plungė. Bažnyčios altorių istorinė ir plastinė raida

LTPlungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istorija prasidėjo XVI a. antrojoje pusėje, kai 1570 m. čia buvo pastatyti pirmieji maldos namai. Maždaug kas šimtmetį (1617, 1797, 1902–1933 m.) senųjų šventovių vietoje iškildavo nauji, augančio miesto poreikius atitinkantys statiniai. Keičiantis architektūrai, keitėsi ir statinių interjeras. Remdamasi archyviniais šaltiniais, taip pat žvelgdama į tai, kas išlikę iki mūsų dienų, šio straipsnio autorė įvairiais aspektais tyrinėja daugiau nei keturių amžių bažnyčios altorių kaitą. XVII a. pabaigoje Plungės bažnyčios interjero vaizdas smarkiai keitėsi. 1697 m. inventoriuje aprašomi devyni puošnūs, tapybos darbais ir skulptūromis dekoruoti barokiniai altoriai. XVII a. pabaigoje susiformavęs devynių altorių ansamblis gyvavo ir XVIII amžiuje. 1797 m. Plungės miestas vėl turi naujus maldos namus, kuriuose suformuotas aštuonių altorių ansamblis. Nors altorių skaičius nekito beveik visą XIX a., tačiau dokumentai liudija, kad jų dekoras kone nuolat buvo keičiamas ir atnaujinamas. 1849 m. vėl vyksta interjero atnaujinimo darbai. Ketvirtoji – dabartinė mūrinė šventovė Plungėje buvo pastatyta 1905–1933 m., manoma, pagal architekto K. E. Strandmanno projektą. Šiems stilingiems maldos namams pastatytas naujas, tų laikų madą atitinkantis altorių ansamblis. Istorizmo formų didingos piramidinės altorių kompozicijos gerai dera aukštoje ir monumentalioje mūrinės šventovės erdvėje, o altorių dekoras liudija tęsiamas nuo XVI a. pabaigos čia būdingas maldingumo tradicijas.Reikšminiai žodžiai: Altoriai; Altorius; Bažnyčia; Interjeras; Plungė; Plungės bažnyčia; Skulptūros; Tapybos darbai; Altar; Altars; Church; Interior; Paintings; Plunge; Plungės Church; Sculptures.

ENThe history of Plungė Church of St. John the Baptist started in the second half of the 16th century, when the first chapel was built here in 1570. About once in a hundred years (1617, 1797, 1902–1933) new constructions meeting demands of the growing city emerged here instead of the old ones. With the architecture changing, the interior of these buildings also changed. Based on archive data as well as on the material that has survived to the present day, the author of this article performs a multi-aspect research of more than four centuries’ transformation of the church altar. At the end of the 17th century, the interior of the Church of Plungė changed considerably. The inventory of 1697 describes nine ornate baroque altars decorated with paintings and sculptures. The ensemble of the nine altars formed at the end of the 17th century survived to the 18th century. In 1797, the city of Plungė had a new chapel with a newly formed ensemble of eight altars. Although the number of altars did not change throughout the 19th century, documents evidence that their décor was constantly altered and renewed. In 1849, interior renovation works were performed again. The forth, i.e. the present, masonry sanctuary in Plungė was constructed in 1905–1933. It was presumably Karl Eduard Stradmann’s project. A new ensemble of altars following the then fashion was constructed for this stylish chapel. Magnificent pyramid altar compositions perfectly fit in this high and monument space of the masonry sanctuary, and the decor of altars evidence the continuation of local church traditions lasting from the end of the 16th century.