"Nation" and "Europe" : reapproaching the debates about Lithuanian national identity

LTTarpukario intelektualų mintis galima vertinti arba kaip atitrūkusias nuo socialinių ir politinių realijų (Šalkauskis, Maceina), arba kaip nacionalistinės valdžios ruporą (Alantas). Abiem atvejais lietuvių tautinis tapatumas buvo apibrėžiamas kaip istorijos raidoje susiklosčiusios unikalios savybės ir bruožai, lemti panašių gyvenimo sąlygų (geografinio kraštovaizdžio) ir kraujo giminystės. Tas tapatumas politiniame kontekste geriausiai išreiškiamas per kalbą ir kultūrą. Lietuvių tautinio identiteto tarptautinis pozicionavimasis yra itin sudėtingas klausimas, iš esmės, dėl tarpukariu nestabilios tarptautinės situacijos. Dėl to, ir dėl kitų priežasčių kultūrą imta interpretuoti kaip vienintelę ramią priebėgą tautiniam identitetui rutuliotis. Akademinė aplinka buvo stipriai veikiama tiek vokiečių filosofinės kultūros, tiek rusų Eurazijos idėjos, pati buvo prisodrinta lietuviškojo kalbinio nacionalizmo, kurį sąlygojo tautinės tapatybės kultūrinių diskursų plėtra bei nuolatinės grėsmės kalbai ir tautinei savimonei jausmas. Po Antrojo pasaulinio karo valdžia mėgino primesti jai naudingą tautinės tapatybės sampratą, ir viskas pasikeitė tik po 1989 metų. Pasak autorės, šiuolaikinėje Lietuvoje galima skirti du diskurso tipus: reprodukcinį nacionalistinį ir konstruktyvųjį kritišką. Pirmasis sietinas su izoliacija, jos atstovai neigiamai nusiteikę Vakarų masinės kultūros atžvilgiu (paprastai nedaro skirtumo tarp „europeizacijos“ ir „amerikanizacijos“). Antrasis pabrėžia neišvengiamą europėjimą ir pasaulinius globalizacijos procesus.Reikšminiai žodžiai: Debatai; Europietiškumas; Identitetas; Lietuvos tautinis identitetas; Tauta; Debate; European Unity; Europeanness; Identity; Lithuania; Lithuanian national identity; Nation; Europos Sąjunga (European Union).

ENThe article explores the historical roots of the contemporary debate about Lithuanian national identity. The analysis of the development of two major traditions of defining and positioning Lithuanian national identity in the international context sets out to introduce and explain the co-existing conservative and constructionist concepts of national identity that have been persisted throughout the twentieth century. Particular attention is paid to Lithuania's relationship to Europe. In this way, the article contributes to the current debate about the destiny of national identity, the importance of which is increasing in countries preparing for European Union membership. [text from author]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History