Plungės dekanato sakralinis menas ir jo kūrėjai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
Title:
Plungės dekanato sakralinis menas ir jo kūrėjai
Alternative Title:
Sacral art in the Deanery of Plungė and the people who created it
Summary / Abstract:

LTDabartinio Plungės dekanato senosios bažnyčios ir koplyčios statytos senųjų šventviečių, kapinynų, piliakalnių (archeologinių paminklų) vietose. Didžioji dabartinio Plungės dekanato dalis plyti buvusių kuršių žemių teritorijoje. Jame ryški fundatorių įvairovė: jais buvo ir Lietuvos didieji kunigaikščiai bei Lenkijos karaliai arba jų dvarų valdytojai, tijūnai ir kiti valstybės pareigūnai, turtingieji dvarų valdytojai kunigaikščiai ir grafai, labiau pasiturintys vietos bajorai, о XX amžiuje – ir pavieniai giliai tikintys valstiečiai, talkinami puikių statybų organizatorių – Plungės dekanato klebonų. Dabartinio Plungės dekanato sakralinio paveldo savitumas – Kryžiaus kelio stočių koplyčių kompleksai Žemaičių Kalvarijoje ir Beržore. Paveikslai skirti užmegzti individualiam besimeldžiančiųjų ryšiui su Dievu, o Kryžiaus kelio stotys traukdavo ir traukia minias maldininkų, ir ne tik iš Žemaitijos. Dabartinis Plungės dekanatas laikytinas ypač svarbiu ir vienu iš ankstyviausių Kristaus kančios kulto platinimo centrų ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Abiejų bažnyčių didžiųjų altorių pirmajame ir antrajame tarpsnyje kabantys Švč. Mergelės Marijos paveikslai ir krucifiksai derino du kultus: Kristaus kančios ir tradicinį Marijos kultą. Šioje įvadinėje publikacijoje bandoma aptarti Plungės dekanato sakralinės architektūros ir dailės paminklų būdingiausius bruožus, jų fundatorius ir statytojus bei senųjų Žemaitijos šventovių įtaką krašto dvasiniam gyvenimui ir pamaldumo tradicijoms, kai kurias parapijų išsidėstymo ir raidos ypatybes.Reikšminiai žodžiai: Altorius; Architektas; Architektūra; Bažnytinis interjeras; Bažnyčia; Bažnyčios; Dailė; Dekanatas; Fundatorius; Koplyčia; Plungė; Plungės dekanatas; Sakralinis menas; Statytojas; Vargonai; Varpas; Žemaitija (Samogitia); Altar; Architect; Architecture; Bell; Builder; Chapel; Church; Church interior; Churches; Deanery; Founder; Organ; Plungė; Plungė deanery; Sacral art; Sacred Art; Samogitia; Visual Arts.

ENThe old churches and chapels of the current Plungė deanery are built on ancient places of worship, burial grounds and hill forts (archaeological monuments). The greater part of the current Plungė deanery extends throughout the territory of the former Curonian lands. In it, the diversity of founders is pronounced: they included Lithuanian grand dukes and Polish kings or managers of their manors; tijūnai and other state officials; wealthy lords, princes and counts; more affluent local nobility; and in the 20th century - individual deeply religious peasants aided by excellent construction organizers - the Plungė deans. The sacred heritage of the current Plungė deanery is distinct for the Stations of the Cross chapel complexes in Žemaičių Kalvarija and Beržoras. The images are meant to help people praying create an individual relationship with God, and the Stations of the Cross have always - and still do - attract crowds of pilgrims, and not only from Žemaitija. The current Plungė deanery is considered a particularly important centre of the cult of the Passion both in Žemaitija and the entire Grand Duchy of Lithuania; it is also one of the earliest such centres. The paintings of the Blessed Virgin Mary and crucifixes hanging in the first and second section of the great altars of both churches combine two cults: the Passion and the traditional cult of Mary. This introductory publication attempts to discuss the most characteristic features of the Plungė deanery’s sacral architecture and monuments, its founders and builders, as well as the influence of old Žemaitija sanctums on the spiritual life and traditions of devotion, and some of the features of the arrangement and development of the parishes.

Related Publications:
Šv. Barboros kulto paplitimas ir ikonografija XVII-XVIII a. Lietuvos sakralinėje dailėje / Daiva Vaišnorienė. Menotyra. 2024, t. 31, Nr. 1, p. 1-16.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/37296
Updated:
2020-08-29 11:45:58
Metrics:
Views: 50    Downloads: 13
Export: