Jonas Šliūpas Latvijoje (1919-1920 m.)

LTStraipsnio tikslas – išsiaiškinti J. Šliūpo kaip Lietuvos atstovo Latvijoje veiklą. [...] Remiantis ištirtais šaltiniais galima daryti išvadas, kad: 1) medžiagos apie J. Šliūpo kaip diplomato veiklą yra ir Lietuvoje, ir Latvijoje, tik ji dar nepakankamai tyrinėta ir nevienodai interpretuojama; 2) J. Šliūpo kaip Lietuvos atstovo Latvijoje veikla truko maždaug penkis mėnesius – nuo paskyrimo 1919 m. rugpjūčio 12 d. iki 1919 m. gruodžio 25 d., kada laiške užsienio reikalų ministrui (1919 12 26) pranešė apie atsistatydinimą; 3) pareigų pavadinimas pateikiamas įvairiai, tačiau dažniausiai J. Šliūpas vadinamas Lietuvos atstovu Latvijai ir Estijai, savo ruožtu latvių tekstuose įvardijamas žodžiais priekšstavis (pasenęs žodis) arba pärstävis, t. y. atstovas; 4) teigiama, kad iš diplomatinės tarnybos Latvijoje J. Šliūpas pasitraukė dėl nesutarimų su ministrais – vienur sakoma, kad su Lietuvos užsienio reikalų ministru Augustinu Voldemaru, kitur – kad su Latvijos užsienio reikalų ministru Zigfrydu Meierovicu; 5) atstovybės patalpos, pasak paties J. Šliūpo, buvusios Elizabetės g. 15, tačiau trūksta duomenų tvirtinti, kad ano meto ir dabartinis pastatai Rygoje, šioje gatvėje, pažymėti 15 numeriu, yra tie patys; 6) ryšiai su Latvija po pasitraukimo iš pareigų išliko, jie susiję su nauja J. Šliūpo veikla ar pareigomis – tai rodo kai kurios archyve ir muziejuje rastos nuotraukos; 7) J. Šliūpo pavardė Latvijos spaudoje jo tarnybos metu buvo rašoma dažnai pridedant latvišką galūnę -s prie lietuviškos pavardės su galūne -as (taip ir linksniuojama), šiuolaikinėse publikacijose atitinka kitakalbių pavardžių perteikimo nuostatas: Jons Šlūps. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1919-1920; Diplomatinė veikla; Jonas Šliūpas; Latvija (Latvia); Lietuvos atstovybė; Lietuvos ir Latvijos santykiai; 1919-1920; Diplomatic activities; Jonas Šliūpas; Latvia; Lithuanian representative office; Lithuanian-Latvian relations.

ENThe aim of the article is to analyze the activity of J. Šliūpas in Latvia being a Lithuanian representative. The information was collected from various resources: the researches published by other authors, Latvian press, National History Museum of Latvia and J. Šliūpas' archive in Šiauliai University as well as from Internet. The research was conducted by using the methods of resources analysis and comparativistic research. After analyzing the resources one can conclude that: 1) the information about J. Šliūpas' diplomatic activity is available both in Lithuania and Latvia; however, it is not sufficiently studied and is interpreted differently; 2) the activities of J. Šliūpas as a representative of Lithuania lasted approximately five months – since his assignment on 12th August, 1919 to 25th December, 1919, when the letter to the Ministry of Foreign Affairs (26th December, 1919) informed about the resignation; 3) J. Šliūpas' duties are called variously; however, more frequently J. Šliūpas is called the representative of Lithuania in Latvia and Estonia; in the Latvian texts he is called as priekšstavis (obsolete word) or pärstävis, i.e. representative; 4) one claims that J. Šliūpas resigned his diplomatic office in Latvia due to disagreements with Ministers – one sources mention his disagreements with Augustinas Voldemaras, i.e. the Ministry of Foreign Affairs of Lithuania; the other sources mention disagreements with Zigfrids Meierovics – the Ministry of Foreign Affairs of Latvia.5) according to J. Šliūpas the premises of the representation office were situated on st. Elžbietos, 15; however, the lack of information docs not allow claiming that the old and the present buildings situated in Riga on st. Elizabctcs, 15 are the same ones; 6) after J. Šliū pas' resignation the relations with Latvia remained; they were related to his new activities or duties – is it proved by some photos found in archive and museum; 7) at the time of J. Šliūpas' office his surname in Latvian press was frequently wrote with Latvian ending -s added to the Lithuanian surname with ending -as (and was declined in that way); in the modern publications it corresponds with the regulations of transfer of foreign speakers' surnames: Jons Šlūps. [From the publication]