The Spirit of austerity and the materials of opulence : architectural sources of St. Casimir's Chapel in Vilnius

LTStraipsnyje analizuojami Šv. Kazimiero koplyčios architektūriniai šaltiniai. Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčia buvo pastatyta saugoti karalaičio Kazimiero (1458-1484), kanonizuoto 1621 m., palaikus. Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius (v. 1616-1630) parengė projektą, kol Zigmantas III Vaza (1587-1632), Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis, išrūpino finansinę paramą. Karaliaus palaikymas, nedviprasmiškas ir nenutrūkstamas, pakeitė statinio viziją: tai, kas turėjo tapti kuklia koplyčia išaugo į nuostabią šventovę, kuri išsiskiria marmuru dekoruotu interjeru, puoštu paauksuoto sidabro skulptūromis. Šventyklos planas kilo iš renesansinių centrinio plano bažnyčių. Koplyčios interjere šis idealas derinamas su klasikiniais kankinystės prototipais ir su pagrindiniu bibliniu autoritetu – Šventų Švenčiausiąja – kubo formos slapčiausia šventove Saliamono šventykloje Jeruzalėje. Šv. Kazimiero koplyčia buvo meistriškas kūrinys, sukurtas įvelkant intensyvų religingumą į numalšinto architektūrinio iškalbingumo kriauklę. Karaliaus Jono Kazimiero brangenybės pradingo negrįžtamai, nors vėlesnės dovanos iš dalies ir atkuria originalią dekoro prabangą. Kita vertus, koplyčios architektūrinė apdaila išliko palyginti nepakitusi. Nepaisant stiuko dekoro virš altoriaus ir kupolo viduje, taip pat neišvengiamo statinio audinio remonto, Šv. Kazimiero koplyčios architektūra perteikia jos kūrėjų siekius, įsitikinimus ir jausmus.Reikšminiai žodžiai: Architektas K. Tencalla; Architektūros šaltiniai; Centrinis planas; Constantino Tencalla; Erdvės sumanymas; Eustachijus Valavičius; Interjeras; Juodasis marmuras; Mauzoliejus; Saliamono šventykla; Vilniaus Šv. Kazimiero koplyčia; Vyskupas E. Valavičius; Šv. Kazimieras; Šv. Kazimiero koplyčia; Žygimantas Augustas, 1520-1572 (Žygimantas III Augustas; Zigmantas II Augùstas; Zygmunt II August; Sigismund August); Architect C. Tencalla; Architectural Sources; Bischop Valavičius; Black marbre; Centralized plan; Constantino Tencalla; Eustachas Valavičius; Interior; Mausoleum; Solomon's Temple; Spacial idea; St. Casimir; St. Casimir's Chapel; St. Casimir's Chapel in Vilnius; Sygismund III Vasa.

ENThe article analyses the architectural sources of the Chapel of St. Casimir. The Chapel of St. Casimir in the Cathedral of Vilnius was built to inter the remains of Prince Casimir (1458-1484) who was sainted in 1621. Eustachy Wołłowicz, Bishop of Vilnius in 1616-1630, drew up a design, while Sigismund III Vasa (1587-1632), King of Poland and Grand Duke of Lithuania, secured financial support. Unambiguous and continuous, the King’s support changed the vision of the structure: originally designed as a modest chapel, it grew into a wonderful sanctuary distinguished by its marble-covered interior decorated with gold-plated silver sculptures. The lay-out of the sanctuary was derived from centrally-planned Renaissance churches. In the interior of the Chapel, this ideal is combined with classical prototypes of martyrdom and with the main biblical authority – The Most Holy Place, the cube-shaped innermost sanctuary of Solomon’s Temple in Jerusalem. The Chapel of St. Casimir was a masterful piece created by enveloping intense religiosity into a shell of pacified architectural eloquence. The treasures of King John Casimir were lost irretrievably, though later donations partially restore the original luxury of the decoration. On the other hand, the architectural decoration of the Chapel has remained relatively unchanged. Despite the stucco decoration above the altar and inside the dome as well as the inevitable repair of the tissue of the structure, the architecture of the Chapel of St. Casimir reflects the aspirations , beliefs, and feelings of its creators.