Sigitas Parulskis : Chronist einer Generation ohne Eigenschaften

LTStraipsnyje vokiškai kalbantiems skaitytojams pristatomas vienas ryškiausių XXI a. pradžios lietuvių romanų, Sigito Parulskio „Trys sekundės dangaus”, kaip jauno žmogaus patirties perteikimas savo kartos vardu. Vienas pagrindinių kartos savastį nusakančių Parulskio žodžių – tarpas. Romane jis kartojamas daugybę kartų, reiškiamas įvairiausiais vaizdiniais. Jo esmė – tarp žmonių egzistuojantis tarpas, neatitikimas, nesusikalbėjimas, susvetimėjimas ir vienatvė. Straipsnyje randama paralelių su Parulsio vienmečio, garsaus vokiečių romanisto Thomo Brussigo kūryba, visų pirma jo romanu „Herojai kaip ir mes”. Šių dviejų autorių herojai yra vienos, sąstingio epochoje susiformavusios kartos žmonės, toje pačioje melo sistemoje užaugę jaunuoliai, lūžio žmonės, nepatikliai žvelgią į patriotizmą, ironiškai ar net ciniškai žiūrį į tautinį atgimimą. Šiuodu autorius vienija šmaikštus, ironijos persmelktas pasakojimo stilius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Romanai; Autobiografijos; Patirtis; Lyrika; Dramos; Esė; Prozos kalbos poetika.

ENThe article, written in German, presents one of the most distinguished Lithuanian novels of the beginning of the 21st century – Sigitas Parulskis’ “Trys sekundės dangaus” [Three seconds of the sky] – as the portrayal of young man’s experience in the words of author’s own generation. One of the key words, describing unique nature of the generation, employed by Parulskis is ‘gap’. It is repeated throughout the novel on many occasions, communicated via a range of images. Its essence is to capture the gap existing among people, mismatch, miscommunication, alienation and loneliness. The article draws parallels between works of Parulskis and that one of his peer, a famous German novelist Thomas Brussig, first of all, the latter’s novel “Herojai kaip ir mes” [Heroes like us]. Protagonists created by these two authors are people of the same generation, raised in the period of stagnation, young people who grew up in the same system of lies, people who witnessed the breaking point; they view patriotism with suspicion, exhibit ironic or even cynical attitudes towards national revival. Moreover, both authors are united in their use of witty narrative style infused with irony.