Žinių valdymo modeliavimas, orientuojantis į individualių žinių tapsmą organizacinėmis

LTKompanijos, siekdamos įgyti konkurencinį pranašume išskirtinį dėmesį skiria nematerialiems ir sunkiai kopijuojamiems resursams - kaip žinios, kompetencija ar prekių ženklai. Itin svarbu suprasti, kokiais metodais galima žinias kurti, jomis dalintis ir naudotis, siekiant individualias žinias paversti organizacijos žiniomis. Skirtingai nuo materialių resursų, kurie dėvisi ir jų vertė mažėja, kai jie naudojami, žinios linkę augti ir jų vertė mažėja tik tada, kai jos nenaudojamos. Siekiant efektyviai įgyvendinti žinių valdymą, turi būti siekiama individualias ir neformalizuotas žinias paversti apibrėžtomis organizacijos žiniomis. Pagrindinės tokios transformacijos priežastys yra tos, kad apibrėžtas žinias galima pakartoti - tai yra naudoti daug kartų. Organizacijai yra saugiau, kai darbuotojų galvose esančios žinios yra integruotos į organizaciją ir paverstos organizacijos žiniomis. Individualių žinių būtinas virsmas organizacinėmis turėtų sudaryti žinių valdymo esmę. Žinių valdymas yra nuolatinis procesas, kurio metu naudojant žinias yra didinamas organizacijos efektyvumas ir kreipiamas dėmesys į žmones, struktūras bei technologijas, o taip pat vystoma organizacinė kultūra, priimanti žinių valdymą kaip normą. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos ir Didžiosios Britanijos kompanijų požiūris į žinias bei jų valdymą yra pakankamai panašus. Tai leidžia teigti, kad skirtingų šalių vadybos praktikoje taikomi žinių valdymo modeliai bei schemos gali būti universalūs.Reikšminiai žodžiai: Žinios; Individualios žinios; Organizacinės žinios; Žinių valdymas; Knowledge; Individual knowledge; Organizational knowledge; Knowledge management.

ENCompanies that seek to acquire a competitive advantage particularly focus on intangible resources that are difficult to copy, i.e. knowledge, competence or trademarks. It is particularly important to understand the methods that might be used to create, share and apply knowledge, in order to transform individual knowledge into organisation’s knowledge. Unlike tangible resources that wear out and depreciate when being used, knowledge tends to increase and is depreciated only if not used. Seeking to effectively implement knowledge management, individual and non-formalised knowledge should be transformed into defined organisational knowledge. The main reason of this transformation is the fact that defined knowledge could be repeated, i.e. re-applied many times. It is safer for the organisation when the knowledge of employees is integrated in the organisation and transformed into organisational knowledge. The compulsory transformation of individual knowledge into organisational knowledge should make the essence of knowledge management. Knowledge management is a constant process, during which knowledge is used to increase organisational efficiency and focus is shifted on the people, structures and technologies, and organisational culture that accepts knowledge management as a norm is developed. The research revealed that the attitude towards knowledge and its management of companies from Lithuania and Great Britain is rather similar. This leads to the statement that knowledge management models and schemes applied in the management practice of different countries may be universal.