Valstybės skolos poveikis ekonomikai

LTLietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, nuolat susiduriama su finansinių išteklių trūkumu, todėl labai svarbų vaidmenį stiprinant finansų sistemą, aprūpinant ją būtinomis lėšomis vaidina valstybės skolinimasis tiek užsienyje, tiek ir šalies viduje. Mokslinio tyrimo tikslas – analizuoti valstybės skolos įtaką šalies ekonomikos plėtrai, pasiūlyti matematinį modelį, tarpusavyje susiejantį Lietuvos valstybės skolinimosi limitus su biudžeto deficitu bei bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempu. Pereinamosios ekonomikos šalių patirtis rodo, kad dėl objektyvių priežasčių valstybės skola auga, o šis įsiskolinimas užtikrina valstybių ekonominį augimą. Straipsnyje pateiktas modelis leidžia išsiaiškinti svarbius ilgalaikius ryšius tarp svarbiausių fiskalinės politikos parametrų: valstybės skolos ir BVP augimo. Naudojant modelį, galima apskaičiuoti valstybės skolos lygį (proc. nuo BVP) pagal užduotą biudžeto deficito lygį (proc. nuo BVP) ir BVP augimo prognozę. Atliktų apskaičiavimų rezultatai parodė, kad valstybės skolą norint palaikyti 60 proc. nuo BVP, kai biudžeto deficitas 3 proc., šalies realus BVP augimo tempas turėtų būti ne mažesnis kaip 5,3 proc. Paskutiniai treji metai rodo, kad Lietuva atitinka Mastrichto sutartyje nustatytus konvergencijos kriterijus. Skolinimosi reitingų didėjimo tendencijos mažina ne tik valstybės sektoriaus skolinimosi išlaidas, bet ir turi teigiamą poveikį privataus sektoriaus skolinimuisi. Lietuvos reitingai per pastaruosius metus nuolat augo.Reikšminiai žodžiai: Valstybės skola; Valstybės skolos priimtinumo lygis; Valstybės skolos kritinė riba; Valstybės skolos valdymas; Kredito reitingai; Government debt; Government debt acceptability level; Critical point of government debt; Government debt control; Credit rates.

ENLithuania, like many European countries, has been constantly facing the shortage of financial resources; therefore, state borrowing both abroad and within the country plays a very important role in the strengthening of the financial system and providing it with necessary funds. The scientific research aims at analysing the influence of state debt on the country’s economic development, proposing a mathematical model which connects the Lithuanian state borrowing limits and the budget deficit and the growth rate of the gross domestic product (GDP). The experience of transition economies shows that due to objective reasons state debt has been growing, and this indebtedness ensures the economic growth of states. The model proposed in the paper allows ascertaining the important long-term relationships between the key parameters of fiscal policy: state debt and GDP growth. The model could be used to estimate the level of state debt (percentage of GDP) according to the set level of budget deficit (percentage of GDP) and the GDP growth forecast. The results of the estimates revealed that in order to maintain the state debt at the level of 60% GDP, when the budget deficit is 3%, the actual GDP growth rate of the country should be at least 5.3%. The recent three years show that Lithuania meets the convergence criteria set out in the Maastricht Treaty. The increasing tendencies of credit ratings not only reduce the borrowing costs of the state sector, but also have a positive impact on private sector borrowing. Lithuania’s ratings have been constantly rising in recent years.