Lietuvos visuomenės reakcija į karo padėties atšaukimą šalyje 1938 m. lapkričio 1 d.

LTAutorius analizuoja Lietuvos visuomenės reakciją į karo padėties atšaukimą šalyje 1938 m. lapkričio 1 d. Straipsnyje atskleidžiama, kaip autoritarinė Lietuvos valdžia, panaudodama savo įtaką spaudai, bandė nuslėpti nuo gyventojų tikrąsias šio įvykio aplinkybes, pirmiausia – tiesmuką nacistinės Vokietijos spaudimą. Vis dėlto oficiali propaganda nesuklaidino politinės opozicijos, kuri suprato susidariusią situaciją ir ketino ja pasinaudoti savo veiklai suaktyvinti. Tačiau valdžia neleido savo oponentams perimti iniciatyvos. Platieji Lietuvos gyventojų sluoksniai, ypač ūkininkai, teisinio administracinio režimo pokyčio beveik nepastebėjo. Paprasti žmonės, pripratę prie nuolatinės karo padėties, apie jos prasmę beveik nesusimąstė, juos jaudino tik agresyvus Vokietijos elgesys ir išaugusi karo ginkluoto konflikto grėsmė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Karo padėtis; Lietuvos Respublika, karo padėtis; Politinės partijos; Visuomenė; Lithuania; Martial Law; Political parties; Republic of Lithuania; Society.

ENThe author of the article analyzes the reaction of Lithuanian society to the withdrawal of martial law on November 1, 1938. The article discloses the efforts of A. Smetona’s authoritarian regime to conceal the true reasons for the lifting of martial law, i. e. the Nazi Germany’s pressure. The article also reveals that despite press censorship and state propaganda, opposition political groups clearly understood the nature of the situation. They were expected to intensify their activities, but these aspirations were not successful. Wide sections of Lithuania’s population, especially farmers, were accustomed to a permanent martial law regime and did not think about its meaning; they worried more about Germany’s aggressive behavior and increasing threat of war. [From the publication]