The Principles of making maps and commentaries to the Atlas of the Baltic languages

LTStraipsnyje aprašomi „Baltų kalbų atlaso“ žemėlapių ir jų komentarų rengimo principai. Lietuvių ir latvių tautos kalba giminiškomis kabomis, kurios priklauso baltų kalbų grupei. Abiejų šalių istorija taip pat turi daug bendrumų. Po nepriklausomybės atgavimo 1990 metais abiems šalims tapo svarbu surasti jas vienijančius panašumus – taip kilo „Baltų kalbų atlaso“ idėja. Rengiamame atlase bus panaudota abiejų šalių nacionalinių atlasų ir „Atlas Linguarum Europae“ medžiaga, taip pat bus pateikiama ir abiejų kalbų leksikos, fonetikos, akcentuacijos, morfologijos, žodžių darybos ir sintaksės dalykų. „Baltų kalbų atlaso“ rengėjai formuluoja tokias užduotis: naudojant geolingvistinį metodą nustatyti baltų kalbų bendrumus; užfiksuoti bendros gyvųjų baltų kalbų teritorijos ribas, kokios jos buvo XX a. pabaigoje; parodyti didelę natūraliai susiformavusių baltų tarmių įvairovę; senųjų rašytinių šaltinių ir tarmių medžiaga pagrįsti gyvosiose baltų kalbose egzistuojančius phonetikos, morfologijos, žodžių darybos ir sintaksės variantus bei archaizmus ir kitus lingvistinius reiškinius. Medžiagą ketinama susistemini pasitelkiant naujausius geolingvistikos metodus. Sukaupti duomenys yra ne tik vertingas dviejų susijusių tautų istorijos ir kultūros paveldas, bet ir tarptautinės reikšmės lingvistinė medžiaga, galinti suteikti daug informacijos ne tik baltų ir slavų kalbų ekspertams, bet ir indoeuropeistikos specialistams, etnografams, istorikams, archeologams.Reikšminiai žodžiai: Arealinė kalbotyra; Baltų kalbos; Baltų kalbų atlasas; Dialektologija; Geolingvistika; Geolingvistinis atlasas; Lingvistinė kartografija; Tarmė; Areal linguistics; Baltic Linguistic Atlas; Baltic languages; Dialectology; Dialekt; Geolinguistic atlas; Geolinguistics; Linguistic cartography.

ENThe articles describes the principles of preparing the maps of The Atlas of the Baltic Languages and comments to them. The Lithuanian and Latvian nations speak in their own languages, which belong to the Baltic language group. The history of the two countries also has a lot in common. After the restoration of independence in 1990, it became important for both countries to find similarities uniting them, and it was how the idea of The Atlas of the Baltic Languages emerged. The Atlas to be created will use the materials of the national atlases of both countries as well as of Atlas Linguarum Europae. In addition, matters related to lexis, phonetics, accentuation, morphology, word formation, and syntax of both languages will be presented. The authors of The Atlas of the Baltic Languages formulate the following tasks: using the geolinguistic method, to identify commonalities in the Baltic languages; to put on paper the boundaries of the common territory of the living Baltic languages as of the end of the twentieth century; to show the broad variety of naturally formed Baltic dialects; to use materials of ancient written sources and dialects for substantiating the phonetic, morphology, word formation, and syntax variations as well as archaisms and other linguistic phenomena existing in the living Baltic languages. It is intended to systematise the materials by applying the most advanced geolinguistic methods. The accumulated data is not only valuable heritage of the history and culture of both related nations, but also linguistic material of international significance which can provide a wealth of information not only to experts in Baltic and Slavic languages, but also to specialists in Indo-European studies, ethnographers, historians, and archaeologists.