LTLojalumas, kitamanystė ir išdavystė yra politinės ir moralinės kategorijos, tapusios moderniosios moralinės vaizduotės atraminiais žodžiais. Neįmanoma jų analizuoti neprisilytėjant prie kertinių XX ir XXI amžių problemų, tokių kaip politinis sąmoningumas, liberalinė demokratija, skurdas, socialinė atskirtis, neapykanta, populizmas, manipuliacijos masių sąmone, politinis pasišventimas, socialinė kritika, integruotumas ir atsaja. Šių reiškinių analizė atveria gyvenimo formas kintančioje visuomenėje, kurioje jie tampa socialinės ir politinės egzistencijos mazgais. Istorija, sociokultūrinė dinamika ir tapatybių dialektika gali būti iš tikrųjų suprastos tik tada, kai pokyčių ir gilių permainų greitis pasiekia savo kulminaciją ir kai socialinė kaita darosi greitesnė už istoriją. Tokiai visuomenei iškyla nuolatinio savo istorijos perrašinėjimo, patirties perinterpretavimo ir kraštutinės socialinės bei politinės poliarizacijos grėsmė, lydima atminties traumų ir savęs atradimų šoko. Straipsnyje analizuojamos lietuvių inteligentijos laikysenos gilių visuomenės permainų ir politinės transformacijos laikotarpiu – nuo Sąjūdžio ir pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų optimistinių įžvalgų apie laisvą intelektualą bei jo vaidmenį visuomenėje iki labiau rezervuotų ir net pesimistinių minčių apie intelektualų vaidmens menkėjimą po 1990 metų. Pastarosios įžvalgos jau labiau būdingos laikotarpiui, prasidėjusiam po 1995 metų. Lyginamoji konservatyvios ir liberalios inteligentijos analizė apima ne tik Lietuvos, bet ir panašios patirties šalis, visų pirma Vidurio Rytų Europą. [Iš leidinio]
ENLoyalty, dissent and betrayal are political and moral categories having become the key words of modern moral imagination. It is impossible to analyse them without coming close to crucial problems of the 20 and 21 centuries like political consciousness, liberal democracy, poverty, social exclusion, hatred, populism, manipulations with mass consciousness, political commitment, social criticism, integrity and separation. Analysis of these phenomena opens forms of life in the changing society where they become nodes of social and political existence. History, sociocultural dynamics and dialectics of identity can truly be understood only when the speed of changes and deep transformations reaches its climax and when social transformation overtakes history. Such a society is under a threat of continuous re-writing of history, re-interpretation of experience and extreme social and political polarisation given the shock of memory traumas and self-discoveries. The article analyses attitudes of the Lithuanian intelligentsia during the period of deep social changes and political transformations – from optimistic forecasts of the Sąjūdis and the first years of Lithuania’s independence concerning a free intellectual and his role in the society to more reserved and even pessimistic thoughts about the compromised role of intellectuals after the 1990s. These forecasts are more characteristics of the period starting from 1995. Comparative analysis of conservative and liberal intelligentsia covers not only Lithuania but also countries with similar experience – Central and Eastern Europe.