Apmąstymai ir įžvalgos apie XX a. lietuvių estetikos istoriją

LTŠioje studijoje plačiausiai aptariamos neseniai pasibaigusios XX a. Lietuvos estetinės minties raidos peripetijos, išskiriami skirtingo jos intensyvumo tarpsniai ir išryškinama jiems būdingi tipologiniai bruožai bei naujos interpretacijos. Estetika Lietuvos gyvenime, kaip ir daugelio gretimų tautų gyvenime, apėmė jai deramą dvasinio gyvenimo sritį, glaudžiai susijusią su estetinės kultūros ugdymu, menu bei kitomis dvasinės kultūros šakomis, kurioms būdinga estetinės veiklos dimensija. Dėl konkrečių mūsų tautos istorijos, valstybingumo, kultūros, švietimo ir mokslo raidos aplinkybių, Lietuvos estetikos padėtį XX a. galima įvardyti kaip estetikos mokslo tapsmo ir sklaidos periodą, kuris anaiptol nesibaigė ir vyks ateinančiame amžiuje. Šis procesas gali vaisingai plėtotis estetikos transformacijoje į estetologiją. Estetologija per pajautos kategorija turėtų plėtoti vienokią ar kitokią filosofinę pajautos interpretaciją, atsigręžti į teorines ir praktines dvasingumo bei kūrybiškumo ugdymo problemas, tapti savotiška humanitarinio ugdymo, savivokos ir savikūros strategija. Estetologijos sritis turės aptarinėti pajautos sąveikas su mąstymu, įsivaizdavimu, tikslingumu, kalba ir kitomis dvasinėmis galiomis, mūsų epochos kultūros erdve bei egzistencinėmis būsenomis. Ši perspektyva galima tolesnėje Lietuvos estetinės minties raidoje, kurioje iš daugybės įvairių pakraipų pastaraisiais dešimtmečiais išryškėjo trys pagrindinės tendencijos su joms būdinga konceptualių nuostatų, tyrinėjimo strategijų ir vyraujančių probleminių laukų visuma.Reikšminiai žodžiai: Estetika; Estetikos istorija; Estetinis suvokimas; Estetinė veikla; Estetologija; Lietuvos estetika; Lietuvos estetikos istorija; Pajauta; Aesthetics; Aesthetology; Aethesis; Esthetic activities; Esthetic perception; Esthetology; History of esthetics; Lithuanian aesthetics history; Lithuanian esthetics.

ENThe subject matter of the article is focused on the conception of esthetics in its historical and methodological variation, its structure and the factors that influence it. Herein raised issue deals with to what extent and how the traditional conception of esthetics should transform so that its concepts and theories could reflect the actual changes of esthetic activity and the interpretations of such activity in the context of human culture, mentality and existential being. The notion of aesthesis now is enriched by a new meaning referring to the universal concept of esthetology. The article reflects upon whether the new interpretation of correlations between aesthesis and the meaning may precondition the conversion of esthetics into a fundamentally new branch of humanitarian science or sciences - esthetology. Attempts are made to foresee the field of problems to be explored at the intersection points, where the traditional esthetics and esthetology diverge or come in affinity, to elaborate on the formation of aesthesis concept and its components as well as on its influence upon the derivation and origin of meanings. [text from author]