Klavyrinė XVII amžiaus Lietuvos muzika

LTLeidinyje „Klavyrinė XVII amžiaus Lietuvos muzika“ skelbiami Lietuvos kultūros istorijai reikšmingi muzikiniai šaltiniai. Tai du unikalūs XVII a. rankraščiai, pagal jų kilmę pavadinti Kražių vargonininko sąsiuviniu ir Sapiegų albumu. Šie natų rinkiniai tarpusavyje labai artimi ir atspindi esminius Lietuvoje gyvavusios klavyrinės muzikos bruožus: aiškią itališkos mokyklos kryptį, kamerinį kūrinių pobūdį, bažnytinį vargonų muzikos repertuarą bei instrumentinės muzikos žanrų įvairovę. Tarp negausiai išlikusių XVII a. Lietuvos muzikinės raštijos paminklų šie klavyrinės muzikos šaltiniai bene patys įdomiausi. Jie ne tik teikia naujų istorinių žinių apie muzikinę praeities kultūrą, bet drauge yra ir vieninteliai tokio pobūdžio rankraščiai, išsamiausiai padedantys atkurti klavyrinės muzikos situaciją. Tai vokalinių kūrinių intavolatūros bei originalios instrumentinės pjesės vargonams ir kitiems klavišiniams instrumentams; kūriniai, parengti Lietuvoje dirbusių muzikų ir atlikti ne tik bažnyčiose, bet ir didikų namuose. Senąja itališka klavyrine notacija rašyti rankraščiai yra perrašyti į šiuolaikinę notaciją. Taip pat pateikiamos abiejų rankraščių daugelio puslapių faksimilės. Perrašant kūrinius į nūdienos notaciją, stengtasi kuo labiau laikytis originalo. Jis neredaguojamas, netaisomi rankraščiuose pastebėti visi netikslumai. Todėl daugeliu atvejų galima lyginti perrašytą ir originalų faksimilinį muzikinį teksią, pačiam daryti atitinkamas korektūras bei savas redakcijas, juolab kad tai buvo būdinga to meto muzikos atlikėjų praktikai.Reikšminiai žodžiai: Klavyrinė XVII amžiaus muzika; Klavyrinė muzika; Kražių vargonininko sąsiuvinis; Sapiegų albumas; 12 amžius; 17th century; Harpsichord; Lithuania; Lithuanian Keyboard music; Music; Seventeenth Century.

ENThe issue “Klavyrinė XVII amžiaus Lietuvos muzika” [Lithuanian keyboard music of the 17th century] presents two musical sources significant for the history of Lithuania’s culture. These are two unique manuscripts of the 17th century, which, according to their origin, are called “Kražių vargonininko sąsiuvinys” [A Kražiai Organist’s book] and “Sapiegų albumas” [The Sapieha Album]. These sets of notes are interrelated and reflect the key characteristics of the keyboard music once existing in Lithuania: clear impact of the Italian school, peculiarities of keyboard music, repertoire of the church organ music and the variety of genres of instrumental music. These keyboard music sources are the most interesting among Lithuania’s records of music writing of the 17th century which have scarcely survived to the present day. They not only provide historical knowledge about the musical culture of the past, they are also the only manuscripts of such nature most comprehensively revealing the situation of keyboard music. These are intavolaturas of vocal music and original instrumental plays for organs and other keyboard instruments; music pieces composed by musicians working in Lithuania and performed not only in churches, but also at noblemen’s houses. The manuscripts written as per the old keyboard notation have been rewritten according to the modern notation. The issue also contains facsimiles of a number of pages of the both manuscripts. When rewriting them as per modern notation, a great effort was made to adhere to the original. It was not edited and none of the noticed inaccuracies were corrected. Therefore, the rewritten musical text and the original facsimiles can be compared in many cases.