Chromaticisms or performance rules? Evidence from traditional singing

LTChromatizmas liaudies melodijose yra gana dažnai analizuojamas etnomuzikinėse studijose, ypatingai Rytų Europoje. Straipsnyje siekiama patikrinti chromatizmo fenomeno tradiciniame dainavime pagrįstumą, lyginant nominalių chromatizmų, randamų ankstyvose transkripcijose, statistinius duomenis su toninio atlikimo taisyklėmis, atsiskleidžiančiomis naujesniuose garsuose, užfiksuotuose tradicinėse lietuvių dainose. Tyrimui naudoti kūriniai iš Christiano Bartscho dainų kolekcijos (1886, 1889), kuri yra reprezentatyviausia kolekcija iš Mažosios Lietuvos. Atlikta statistinė chromatizmų, užfiksuotų transkripcijose, analizė. Nustatyta, kad ryškiausiai pasireiškia du kontekstiniai chromatizmo tipai. Pirma, diezai turi tendenciją pasirodyti kylančiose sekvencijose, tuo tarpu bemoliai – krintančiose sekvencijose. Antra, „vedamasis tonas“ linksta būti „traukiamas“ giluminio tono, bet tik tuo atveju, jei du tonai patiria stiprią sąveiką. Panašios dvi tendencijos buvo atsekamos pavyzdžiuose, užfiksuotuose vėliau Pietų Lietuvoje (netoli Mažosios Lietuvos). Vis dėlto akustiniai matavimai rodo, kad skirtumai tarp dviejų chromatinių versijų yra pastebimi mažiau, negu tolygiosios dvylikalaipsnės temperacijos pustoniai. Daroma išvada, jog šiuo atveju archainis ne-diatoninis muzikinis mąstymas yra iš tikrųjų naudojamas. Chromatinio kintamumo fenomenas tradiciniame dainavime kelia abejonių. Todėl muzikos teorijos kursuose reikėtų vengti naudoti (arba verifikuoti) tradicinės muzikos pavyzdžius kaip tipiškus chromatizmo pavyzdžius.Reikšminiai žodžiai: Atlikimo taisyklės; Chromatizmai; Tradicinis dainavimas; Chromaticisms; Performance rules; Traditional singing.

ENChromaticism in folk tunes is quite frequently discussed in ethnomusicological studies, especially in Eastern Europe. The paper aims to verify the validity of the phenomenon of chromaticism in traditional singing by comparing statistics of nominal chromaticisms found in early transcriptions with pitch performance rules revealed in newer sound recordings of Lithuanian traditional songs. The study used the works from the collection of songs by Christian Bartsch (1886, 1889), which is the most representative collection from Lithuania Minor. A statistical analysis of the chromaticisms appearing in the transcriptions was carried out. The study established that two contextual types of chromaticisms manifest most distinctly. First, sharps tend to appear in ascending sequences, whereas flats in descending sequences. Second, “leading tone” tends to be “gravitated” by the anchor tone, but only if the two tones experience strong interaction. The same two tendencies were observed for the samples recorded later in southern Lithuania (near Lithuania Minor). However, acoustical measurements showed that the differences between two chromatic versions are notably less than the semitones of 12-tone equal temperament. The conclusion is drawn that in this case archaic non-diatonic musical thinking is actually in operation. The phenomenon of chromatic change in traditional singing becomes questionable. Therefore, music theory courses should avoid (or verify) examples of traditional music as typical examples of chromaticisms.