Peterburgo-Varšuvos geležinkelio tiesimas

LTNaudojantis vietos administracijos archyvinių šaltinių duomenimis, straipsnyje atskleidžiami Peterburgo-Varšuvos geležinkelio statybos darbų organizavimo ypatumai, santykiai su žemės savininkais nusavinant žemę geležinkelio linijai, darbininkų samdymo tvarka ir jų darbo statybose sąlygos. Pastarieji darbai vyko sudėtingomis socialinių aplinkybių pasikeitimo sąlygomis: baudžiavinę santvarką palaipsniui keitė kapitalizmas. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog į statybos darbus darbininkai buvo rekrutuojami laikantis baudžiavinių papročių. Dirbantieji į rankas gavo nedidelį atlyginimą – didžiąją algos dalį gavo jų šeimininkai dvarininkai. Prasta darbininkų patirtis lėmė didelį sergamumą užkrečiamomis ligomis, tačiau sergančiųjų priežiūrai ir ligų profilaktikai pakankamai dėmesio skirta nebuvo. Geležinkelio linijos tiesimui reikalingos žemės nusavinimas buvo palankus žemės savininkams: nors buvo numatyta skirstyti žemės savininkus į tris kategorijas, tačiau faktiškai už žemę buvo atlyginama dvarininkui. Nustatyta žemės išpirkimo kaina buvo gan aukšta, todėl taip žemės savininkai galėjo pagerinti savo ekonominę padėtį. Tuo tarpu už nusavintą žemę valstiečiai kompensacijos negavo, kadangi ji nebuvo numatyta; vienintelė nauda už nusavintas žemes valstiečiams buvo laisvė nuo laikinųjų prievolių dvarui. Apskaičiuota, jog geležinkelio atkarpos Vilnius-Kybartai darbuose galėjo dirbti apie 16 000 darbininkų, o dabartinėje Lietuvos teritorijoje, atkarpoje nuo Lentvario Varšuvos link – apie 6000 darbininkų.Reikšminiai žodžiai: Darbininkai; Geležinkelis; Lietuvos geležinkeliai; Lietuvos istorija; Ligos; Rusijos imperija (Russian Empire); Rusijos imperijos istorija; Žemės nusavinimas; Disease; History of Lithuania; History of Russian Empire; Land expropriation; Lithuanian railways; Railway; Russian Empire; Workers.

ENUsing the data of the archival sources of local administration, the article reveals the peculiarities of organizing construction works of railway St. Petersburg-Warsaw, relations with landowners in regards to the land that was expropriated for the railway line, the procedure of recruiting workers for construction and their working conditions. The said works took place under the difficult circumstances of changing social circumstances: capitalism gradually changed the serfdom. The investigation revealed that the construction work would be carried out by recruiting workers using the regular practices of serfdom. Workers would receive a small salary - most of the salary would be received by their masters (gentry). The negative experience of the workers has led to a high incidence of communicable diseases, but there was not enough attention paid to the care of patients and the prevention of diseases. The expropriation of the land needed for the construction of the railway line was favourable to the landowners: although it was intended to divide the landowners into three categories, but the ones who would actually get paid were the gentry. The price of land redemption was set at a high level, which allowed landowners to improve their economic situation. Meanwhile, the peasants would not receive compensation for the land that was expropriated as it was not foreseen earlier; the only benefit that the peasants would receive for the expropriation of land was the freedom from temporary obligations to the estate. It is estimated that the works of the railway section Vilnius-Kybartai could have employed about sixteen thousand workers, and the current territory of Lithuania, the section from Lentvaris heading to Warsaw - around six thousand workers.