Viking age horse graves from Kaunas region (Middle Lithuania)

LTBaltų genčių teritorijos pasižymi tam tikra ypatybe – kapinynuose randama daug žirgų kaulų. Šis reiškinys buvo būdingas prūsams (V-XI a.) ir lietuviams (Kauno regionas, VIII-XI a.). VIII-XI a. žirgų laidojimai geriausiai atspindi Vidurio Lietuvos archeologinę kultūrą. Išskirta keletas žirgų kapų tipų, remiantis objektais, osteologinėmis žymėmis ir žirgų palaikų archeologiniais duomenimis. Būdingiausias laidojimas – viso žirgo kapas. Kartais randama tik galva arba galva ir priekinės kojos, arba išmėtyti paviršiuje palaikai. Didelis žirgų kapų skaičius išraiškingai liudija žirgų aukojimo ritualus Baltijos regione. Remiantis gautais duomenimis nustatyta, kad Vidurio Lietuvoje laidoti daugiausiai 4-10 metų amžiaus žirgai. Išmatavus kaulus nustatyta, kad žirgų plaštakų kaulai buvo 180-216 mm (vidurkis – 193.1 0.99 mm), pėdų kaulai – 218-253 mm (vidurkis – 233.9 0.73 mm) ilgio. Šie duomenys rodo, kad Marvelės ir Veršvų kapinynuose palaidoti skirtingų tipų žirgai (ūgis svyruoja nuo 120 iki 136 cm). Keletas didesnių žirgų (ūgis iki 136-144 ir 153 cm; plaštakos kaulas – 210-222 mm) galėjo būti nevietinių veislių. Remiantis osteometriniais duomenimis daroma išvada, kad panašiausi į mūsų žirgus buvo Latvijos žirgai. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Marvėlės kapinynas; Osteometrija; Vidurio Lietuva; Vikingų laikotarpis; Žirgas; Žirgų kapai; Archaeological data; Horse; Horse graves; Lithuania; Marvelė cemetery; Middle Lithuania; Osteometrical data; Viking Age.

ENBalts’ territories have one peculiarity – large amounts of horse bones are found in burial grounds. This phenomenon is typical to the Prussians (5th-11th centuries) and Lithuanians (Kaunas region 8th-11th centuries). Horse burials of the 8th-11th centuries reflect the archaeological culture of Middle Lithuania most significantly. Several horse burial types have been defined on the basis of individuals; osteological signs and the archaeological data of the horse remains. A typical horse grave is when the whole horse was buried. Sometimes only a head or a head with forelegs, or scattered horse remains are found in a burial. The large number of burial grounds with an abundance of horse graves testifies to a very expressive ritual of horse offering in the Balts’ region. On the basis of the data obtained, we determined that mostly 4-10 year old horses were buried in the grounds of Middle Lithuania. From the bone measurements, it has been determined that the length of metacarpals ranges between 180 and 216 mm (the average length 193.1 0.99 mm); the length of metatarsals between 218 and 253 mm (average length 233.9 0.73 mm).These data demonstrate that horses of different types were buried in Marvele and Veršvai burial grounds (wither height 120-136 cm). A certain number of the larger horses (wither height 136-144 and 153 cm; length of metacarpals 210-222 mm) might not have belonged to local breeds. We have come to the conclusion that the most similar horse skeletons (according to the osteometric data) were found in Latvia. [From the publication]

• Armed and expected : Traders and their ways in viking times. / Vladas Žulkus. Archaeologia Baltica. 2007, t. 8, p. 310-320.
• Horse burials of Samland, Natangen and adjacent areas in context of antique and medieval symbolic culture / Andrei V. Zinoviev. Archaeologia Lituana. 2011, t. 12, p. 25-35.
• Horses from two burials in Samland and Natangen (second century AD Kaliningradskaia province, Russia) / Andrei V. Zinoviev. Archaeologia Baltica. 2009, t. 11, p. 50-55.
• Horses in Lithuania in the Late Roman–Medieval period (3rd-14th C AD) burial sites: updates on sze, age and dating / Giedrė Piličiauskienė, Laurynas Vytis Kurila, Žilvinas Ežerinskis, Justina Šapolaitė, Andrius Garbaras, Aurelija Zagurskytė, Viktorija Micelicaitė. Animals. 2022, 12, 1549, p. 1-25.
• Marvelė. Bd. 1, Ein Gräberfeld Mittellitauens / Mindaugas Bertašius. Kaunas, 2005. 296 p.
• Marvelė. Bd. 2, Ein Bestattungsplatz mit Pferdegräben Mindaugas Bertašius. Kaunas : Kauno technologijos universitetas, 2009. 390 p.
• Marvelės kapinyne iškastų žirgų kaulų patologijos / Linas Daugnora. Žemaičių žemė. 2006, Nr. 3, p. 28-29, 45.
• New human bone radiocarbon dates from the Roman period-migration period Lithuanian cemeteries / Laurynas Vytis Kurila, Giedrė Piličiauskienė, Edvardas Simčenka, Žydrūnė Miliauskienė, Žilvinas Ežerinskis, Justina Šapolaitė, Andrius Garbaras. Radiocarbon. 2023, Vol. 65, nr. 2, p. 411-429.
• Prie Lietuvos valstybės susidarymo klausimo sugrįžtant: laidojimo papročių aspektas / Gediminas Petrauskas. Res humanitariae. 2015, t. 17, p. 114-136.
• Prūsijos žemės kronika : Teutonų – Kryžiuočių ordinas ir Prūsijos užgrobimas. Vilnius, 2005. 301 p.
• The Archaeology of group: from situational construct to ethnic group.. Culture and material culture: papers from the first theoretical seminar of the Baltic archaeologists (BASE) held at the University of Tartu, Estonia, October 17-19, 2003, Interarchaeologia. Vol. 1. Tartu: University of Tartu, 2005. P. 29-38.
• The Early medieval graves of Groß Ottenhagen (Berezovka). On the way from Sambia to the middle reaches of the Niemen / Roman Shiroukhov, Konstantin Skvortsov, Timo Ibsen. Archaeologia Baltica. 2021, t. 28, p. 150-174.
• The Origin of Late Roman period - Post-Migration period Lithuanian horses / Giedrė Piličiauskienė, Laurynas Vytis Kurila, Edvardas Simčenka, Kerstin Lidén, Ellen Kooijman, Melanie Kielman-Schmitt, Gytis Piličiauskas. Heritage. 2022, vol. 5, no. 1, p. 332-352.
• Vidurio Lietuva VIII-XII amžiais : disertacija / Mindaugas Bertašius. Vilnius, 1998. [157] lap.
• Zooarchaeology in Lithuania / Giedrė Piličiauskienė, Viktorija Micelicaitė. Archaeologia Lituana. 2020, t. 21, p. 155-168.
• Zooarcheologiniai tyrimai / Giedrė Piličiauskienė. Metodai Lietuvos archeologijoje : mokslas ir technologijos praeičiai pažinti / sudarė Algimantas Merkevičius. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. P. 106-136.
• Žemaičių ir kuršių ginkluotė bei kovos būdai XIII a. viduryje - Durbės mūšio laikotarpiu / Algirdas Girininkas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2011, t. 22, p. 9-19.