LTDideli gyventojų mirtingumo skirtumai bei jų demografinės ir ekonominės pasekmės tebėra vienas svarbiausių tarptautinių ir nacionalinių gyventojų sveikatos tyrimų objektų. Knygoje pateiktas tyrimas praplėtė Lietuvos gyventojų mirtingumo socioekonominių skirtumų ištirtumą keliomis kryptis. Tyrimas pateikė patikimą naujos kartos informaciją apie socioekonominius gyventojų mirtingumo skirtumus kompleksiškai įvertinęs tris dimensijas – išsilavinimą, ekonominio aktyvumo statusą ir profesijų grupes. Gyventojų mirtingumo diferenciacija buvo įvertinta taikant tiek plačiai naudojamus ranginius, tiek ir inovacinius tarpgrupinius Džini tipo nelygybės rodiklius. Tyrimo metu buvo įvertintos gyventojų mirtingumo socioekonominių skirtumų pasekmės visuomenės sveikatai. Šis tyrimas naujas ir tuo, kad mirtingumo skirtumai buvo vertinami pagal detalias mirties priežastis, didelį dėmesį skiriant mirties priežastims, susijusioms su gyvensena, taip pat dėl medicinos ir prevencijos priemonių išvengiamos mirties priežastims. Tyrimo metu nustatyta, kad, nors mirtingumo skirtumai pagal mirties priežastis yra nevienodi, didžiausios ir mažiausios mirtingumo rizikos yra tos pačios. Labai padidėjusi mirtingumo rizika siejama su žemesnio nei vidurinis išsilavinimo, bedarbių, ekonomiškai neaktyvių, rankinį darbą dirbančių kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbininkų grupėmis. Prieštaringi ir selektyvūs gyventojų mirtingumo pokyčiai, ypač didelė mirtingumo diferenciacija pagal socioekonomines grupes rodo, kad šalies socialinė ekonominė raida yra nesubalansuota.Reikšminiai žodžiai: Ekonominis aktyvumas; Išsilavinimas; Profesija; Socioekonominiai mirtingumo skirtumai; Socioekonominis mirtingumas; Suaugusiųjų mirtingumas; Suaugę Lietuvos gyventojai; Tyrimas; Adult mortality; Adult residents of Lithuania; Economic Activity; Education; Lithuania; Occupation; Socioeconomic differences in mortality; Socioeconomic mortality; Study.
ENGreat differences in the mortality rate of population as well as their demographic and economic consequences are still one of the most important objects of international and national population health studies. The study presented in the book expanded the scope of research of socio-economic differences in Lithuanian population mortality in several directions. The study presented reliable new generation information about the socio-economic differences in population mortality having made a complex evaluation of three dimensions: education, status of economic activity, and profession groups. Population mortality differentiation was evaluated by applying widely used rank and innovative cross-group Gini type inequality indicators. The study evaluated the consequences of socio-economic differences in population mortality on public health. The study is new in the fact that mortality differences were evaluated according to detailed causes of death, largely focusing on death causes related to the lifestyle and on the causes of death avoidable due to medical and prevention measures. The study established that although mortality differences are not the same according to death causes, the biggest and smallest mortality risks are the same. The highly increased mortality risk is related to groups of lower than secondary education, unemployed people, economically inactive, qualified and non-qualified manual workers. Contradictory and selective changes in population mortality, particularly considerable differentiation of mortality according to socio-economic groups, show that the country’s socio-economic development is imbalanced.