Kartenos apylinkių proistorė
- Lietuvos lokaliniai tyrimai. D. 1 (2000-2002) / redaktorė Gabija Juščiūtė. Vilnius: Versmė, 2011. P. 310-336. (Lietuvos valsčiai; kn. 21)
- Vėliau paskelbta leidinyje: Kartena / vyriausiasis redaktorius Virginijus Jocys. Vilnius: Versmė, 2012. P. 89-116. (Lietuvos valsčiai; kn. 25)
LTKartenos apylinkėse randami pavieniai akmeniniai dirbiniai leidžia teigti, kad žmonės čia apsigyveno III tūkst. pr. Kr. Tai buvo Pamarių kultūros gyventojai, vertęsi medžiokle, žvejyba ir rankiojimu, taip pat dirbę žemę ir auginę gyvulius. Žalvario amžiuje (XVIII-VI a. pr. Kr.) Vakarų Lietuvos gyventojai pažino pirmuosius metalo dirbinius – žalvarinius ginklus, darbo įrankius, papuošalus. I tūkst. pr. Kr. I pusėje Kartenos apylinkėse ėmė kurtis sėslios gimininės bendruomenės. Gintaruose ir Vėlaičiuose gyvenusių bendruomenių pėdsakų randama ir I tūkst. po Kr. I pusėje. Jos taip pat įsikūrė Kalno Grikštų (šalia Baublių), Sakuočių ir Sauserių kaimų žemėse. Keičiantis gamybiniams ir socialiniams santykiams I tūkst. I pusėje baltų gentyse gimininę bendruomenę pakeitė teritorinė. Kuršių epochoje Kartenos apylinkėse pastebimai išaugo gyventojų skaičius. Manoma, kad apie VIII-X a. buvo pastatytos ir stipriai įtvirtintos medinės pilys ant Dauginčių, Kačaičių, Kartenos, Martynaičių, Nausodžio, Vėlaičių ir Sauserių piliakalnių. XIII a. Kartenos apylinkės priklausė didžiausiai kuršių žemei – Cėkliui (Kėkliui), o pagrindinis apylinkių gynybinis, administracinis ir ūkinis centras buvo Kartenos pilis. Tačiau archeologiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, kad X-XII a. svarbus vaidmuo turėjo tekti ir Martynaičių piliai. XVI a. ant seniausius Kartenos priešistorės laikus menančio Vyšnių kalno pastatytas Kartenos dvaras. Jo pastatai buvo mediniai, o atskiroms architektūrinėms detalėms naudoti akmenys, plytos. Pastatus šildė puodyninių ir gausiai ornamentuotų plokščiųjų koklių krosnys. Dvaras sunaikintas apie XVII a. vidurį. Naujas dvaras buvo pastatytas arčiau Minijos ir Alanto santakos, šalia kurios iškilo ir Kartenos miestelis.Reikšminiai žodžiai: Akmeninis kirvis, piliakalnis, pilis, pilkapiai, prekyba, baltai, kuršiai, Vokiečių ordinas, kryžiuočiai, pagonys, Žemaitija, Kartena; Archeologijos paminklai; Archeologiniai radiniai; Dvaras; Gyvenvietė; Kartena; Kartenos apylinkių piliakalniai; Materialinėkultūra, laidojimo papročiai; Pamarių kultūra; Piliakalnis; Pilkapis; Archaeological finds; Archaeological monuments; Burial customs; Burial mound; Culture of Sea-shores; Kartena; Kartena surrounding hill forts; Manor; Material culture; Mound; Stone ax, mound, castle, barrows, trade, balts, Curonians, Teutonic order, crusaders, pagans, Samogitia, Kartena; Village.
ENIndividual stoneware found in Kartena surroundings testify that people settled here in 3000 B.C. They were people of the Baltic Coast Culture who hunted, fished and gathered, cultivated land and raised livestock. In the Bronze Age Western Lithuanian people learned about the first metalwork: brass guns, work tools and jewellery. In the first half of 1000 B.C. sedentary tribal communities settled in Kartena surroundings. Traces of communities who lived in Gintarai and Vėlaičiai date to the first half of 1000 A.D. They also settled in the territories of Kalno Grikštai (near Baubliai), Sakuočiai and Sauseriai villages. Upon the change of industrial and social relations the Baltic tribal community was replaced by the territorial community in the first half of the 1000. Population evidently increased in Kartena surroundings in the Curonian Epoch. Wooden castles are supposed to have been built and fortified on the hill forts of Dauginčiai, Kačaičiai, Kartena, Martynaičiai, Nausodis, Vėlaičiai and Sauseriai around the 8th–10th c. In the 13th c. Kartena surroundings belonged to the largest Curonian land, i.e. Cėklis (Kėklis), and the principal defensive, administrative and economic centre of the area was the castle of Kartena. According to archaeological data, in the 10th–12th c. the castle of Martynaičiai also played an important role. In the 16th c. Kartena manor was built on Vyšnios Mound. Its buildings were wooden, and stones as well as bricks were used for individual architectural parts. The buildings were heated by stoves made from pot-shaped and profusely ornamented flat tiles. The manor was destroyed around the mid-17th c. A new manor was built closer to the confluence of the Rivers Minija and Alantas, and the town of Kartena emerged in this locality.
