Seniausia Kvėdarnos praeitis
- Anksčiau paskelbta knygoje: Kvėdarna / sudarytojai Kazys Misius, Albina Auksoriūtė, Povilas Krikščiūnas ; vyriausiasis redaktorius Kazys Misius. Vilnius: Versmė, 2004 (Lietuvos valsčiai ; kn. 10)
- Anksčiau paskelbta knygoje: Lietuvos lokaliniai tyrimai. 2007
LTKvėdarnos apylinkėse gausu archeologinių radinių. Pirmųjų žmonių pėdsakai čia siekia neolito laikotarpį (IV tūkst. – II tūkst. pr. Kr.). Kur kas daugiau duomenų turima apie senojo geležies amžiaus laikotarpį (I-IV a.). Šiuo laikotarpiu Kvėdarnos apylinkės buvo palyginti tankiai apgyvendintos, apie jų buvimą kalba Paragaudžio ir Pajūralio laidojimo paminklai bei Padievaičio piliakalnio radiniai. Straipsnyje aptariami I-IV a. laidojimo papročiai, įkapės ir tikėjimai. Gana gausūs yra archeologiniai duomenys apie IX-XIII a. laikotarpį. Tuo laikotarpiu Padievaičio piliakalnis su medine pilimi stovėjo Kvėdarnos žemės viduryje ir turėjo svarbią gynybinę reikšmę Žemaitijoje. Kvėdarnos ir Paragaudžio laidojimų tyrimai rodo, kad šiuo laikotarpiu pakito laidosenos tradicijos. Atsirado žirgų palaidojimų, pasirodo pirmieji degintiniai kapai. Kvėdarnos apylinkėse gyvenusių žmonių bendruomenės palaikė glaudžius ryšius su kitomis baltų gentimis ir labiau nutolusiais žmonėmis, bet išlaikė daugelį savitų dvasinės ir materialinės žemaičių kultūros elementų. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Archelogija; Archeologiniai radiniai; Gyvenvietės; Kapinynai; Kvėdarna; Laidojimo papročiai; Archaeological findings; Archaeology; Burial customs; Burial grounds; Customs of burial; Kvėdarda; Kvėdarnas; Settlements.
ENArchaeological findings are abundant in the locality of Kvėdarna. There are traces of the Neolithic Age (4th-2nd millennia B.C.) in the locality. More data are available from the old Iron Age (lst-2nd c.). Kvėdarna's environs were rather densely populated at that period as can be judged from the findings at the burial sites of Paragaudis and Pajuralis and materials from the Kvėdarna-Padievaitis mound. The burial customs, shrouds, and beliefs of the lst-4 th c. are discussed in the article. Quite abundant are archaeological data from the 9th-13th c. The Kvėdarna-Padievaitis hill with a wooden castle was the centre of the Kvėdarna lands at this period and played an important role in the defence of Samogitia. The investigations of Kvėdarna and Paragaudis burial sites provide evidence that the customs of burial were changing at the end of this period. The burials of horses are appearing, and a change to the burning of the dead takes place at this time. The communities of the Kvėdarna's locality were maintaining close links with other Baltic tribes and more remote people, preserving numerous traits of spiritual and material culture characteristic of Samogitia. [text from author]
