Lietuvos elito įtaka komunistinės struktūros transformacijai į politinę partiją
LTXX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje įvykusi komunistų partijos reforma neturi analogų buvusių sovietinių respublikų ir okupuotų Baltijos šalių istorijoje. Lietuvos komunistų partija (LKP) – organiškas Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) padalinys – nutraukė ryšius su centrine organizacija ir tapo savarankiška politine eurokomunistinio tipo partija. Vakarų šalių istorikai, išskirdami svarbiausius įvykius, pagreitinusius komunizmo žlugimą, dažniausiai pripažįsta LKP atsiskyrimo svarbą Lietuvos valstybingumo atkūrimui. Kiti autoriai linkę komunistus laikyti pagrindiniais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) oponentais. Straipsnyje nagrinėjama, koks vaidmuo teko Lietuvos kūrybiniam elitui pertvarkant kompartijos struktūras ir pritaikant partiją prie Atgimimo ir Dainuojančiosios revoliucijos epochos realybės. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kaip galėjo atsitikti, kad LKP, penkiasdešimt metų buvusi sovietinės imperijos jėgos struktūrų – SSSR kariuomenės ir represinių institucijų – atrama Lietuvoje, lemiamu momentu ne tik nepasipriešino tautinio išsilaisvinimo proveržiui ir Lietuvos valstybės atkūrimui, bet ir iš dalies parėmė šiuose procesuose veikusias tautines jėgas. Kadangi LKP atsiskyrimas nuo SSKP aptariamas bendrame išsivadavimo iš komunistinės imperijos veiksmų kontekste, daugiau dėmesio skiriama liberaliojo ir konservatyviojo sparnų takoskyrai LKP vadovybėje, iš dalies taip pat ir Sąjūdžio intelektualų poveikiui kompartijos nomenklatūrai, pernelyg nesigilinant į konkrečių politinių veiksmų motyvus.Reikšminiai žodžiai: Elitas; Komunistai; Komunistų partija; Kultūrinis elitas; LKP; Lietuvos komunistų partija; Nomenklatūra; Perestrojka; Reforma; SSKP; TSKP; CPSU; Communist Party of Lithuania; Communist party; Communists; Cultural elite; Elite; LKP; Lithuanian Communist party; Nomenclature; Perestroika; Reform.
ENThe Reform of the Communist Party, which occurred at the end of the ninth decade of the 20th century of Lithuania, has had no analogues in the history of former Soviet republics and occupied Baltic countries. The Lithuanian Communist Party (LCP), the organic subdivision of the Communist Party of the Soviet Union (CPSU), removed links with the central organization and became an independent eurocommunist-type political party. The Western historians, while highlighting the most significant events, which accelerated the collapse of Communism, usually recognize the importance of the separation of LCP for Lithuanian statehood. Other authors tend to keep the Communists as main opponents of the Lithuanian Reform Movement (LRM). The article examines the role played by the Lithuanian creative elite while reorganizing structures of the Communist Party and adapting the Party to reality of the Revival and Singing revolution era. The aim of this article is to find out how has it happened that the LCP, being the support of the Soviet empire power structures (the USSR army and repressive institutions) for fifty years in Lithuania, at the crucial moment not only has not countervailed against national liberation breakthrough and recovery of the state of Lithuania, but also has partly endorsed the ethnic forces influencing these processes. Since the LCP secession from the CPSU has been discussed in the general action context of liberation from the Communist empire, there is more focus on the divide of the liberal and conservative wings in the LCP authority, partly on the Movement intellectuals' impact to the nomenclature of the Communist Party without going deeper into the reasons of specific political actions.
