1923 metų Klaipėdos krašto sukilimo kontroversijos

LTPublikuojami dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos 1923 m. Įvadiniame straipsnyje aptariamas šio krašto statusas po Pirmojo pasaulinio karo, apžvelgiama gausi lietuvių bei vokiečių istoriografija, atsiminimai, kiti istorijos šaltiniai. Akcentuojamas 1923 m. įvykių legitimumo aktualumas šiandienių tarptautinių santykių kontekste. Dokumentų analizė leidžia daryti išvadas, kad Klaipėdos sukilimą suorganizavo ir jo eigą kontroliavo Lietuvos Ministrų Tarybos pirmininkas Ernestas Galvanauskas ir Krašto apsaugos ministerijos Generalinis štabas. Tačiau Šaulių sąjungos vadovai, kartu su prolietuviškai nusiteikusiais krašto veikėjais, nuolat spaudė E. Galvanausko vyriausybę imtis ryžtingų veiksmų Klaipėdos klausimu. Pagrindinę lietuvių karinę jėgą sudarė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų daliniai ir rinktiniai šaulių būriai, suburti į Ypatingosios paskirties rinktinę. Lietuvos šaulių sąjunga savo vardu pridengė Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos vyriausybės veiksmus. Propagandinė kampanija apie vietinius sukilėlius ir lietuvių šaulius, neklausiusius įsakymų, padėjo išsaugoti Antantės valstybių renomė, išvengti didesnių politinių komplikacijų ir prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos.Reikšminiai žodžiai: Ambasadorių konferencija; Klaipėda; Klaipėdos klausimas; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Klaipėdos krašto prijungimas; Klaipėdos sukilimas; Klaipėdos sukilimas 1923; Annexation of Klaipėda region; Conference of Ambassadors; Klaipėda; Klaipėda Question; Klaipėda Region; Klaipėda Revolt; Klaipėda Revolt of 1923; Memel; Memel Region; Memel territory.

ENAfter the Treaty of Versailles, the resolution of the Klaipėda Question depended to a large extent not only on the position taken on this matter by the Great Powers, but also on the position of the Lithuanian government. Great Powers tried to resolve the Klaipėda question primary by diplomatic means. In the Klaipėda region majority of population was voiced to the idea of a "Free City". The main role in the Rising was played by soldiers sent in from Lithuania. Control was taken of the Region without great military complications. More serious encounters between Lithuanians and French troops took place only in Klaipėda itself. The majority of population not opposed to the policy of Lithuania and remained passive bystanders. A small section of the local Lithuanian population of Klaipėda Region actively supported the annexation of the Region by Lithuania and aided the Lithuanian solders, Riflemen's and volunteers. The peaceful behaviour of many Klaipėda citizens, Germans as well as Lithuanians, during the operation was important to the Lithuanians success in January uprising. [text from author]

• Klaipėdos krašto evangelikų bažnytinių organizacijų vaidmuo ugdant lietuvninkų tautinę savimonę / Remigijus Šemeklis. Res humanitariae. 2007, t. 1, p. 15-29.
• XX a. Klaipėdos krašto gyventojų klaipėdiškių kultūrinio ir tautinio tapatumo išraiškos epitafijose / Silva pocytė. Lituanistica. 2013, Nr. 4, p. 235-251.