LTStraipsnio tikslas – parodyti modernios Lietuvos sulietuvinimo ir kultūrėjimo proceso tęstinumą pasitelkus Lietuvos kultūros politikos raidos analizę. Kultūros politika analizuojama iš istorinės perspektyvos, remiamasi įvairių socialinių tyrimų duomenimis. Bibliotekos ir kultūros centrai laikomi vienomis svarbiausių institucijų, įgyvendinančių valstybės kultūros politikos tikslus. Atlikta analizė leidžia teigti, kad dabartinė Lietuvos kultūros politika užtikrina ne tiek Lietuvos sulietuvinimo ir kultūrėjimo plėtrą, galinčią atremti globalizacijos iššūkius, kiek esamos padėties stabilumą. Pozityvių pokyčių kultūros politikoje stoka, turint omenyje ir įvairių institucijų bendradarbiavimą, ir veiklos koordinavimą, optimizavimą bei kultūros įstaigų veiklos regionuose didesnį rėmimą, didina recesijos, t. y. lietuvių nutautėjimo ir nukultūrėjimo, grėsmę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bibliotekos; Kultūros centrai; Kultūros politika; Kultūros įstaigos; Lietuvos regionai; Cultural agencies; Cultural centres; Cultural policy; Libraries; Lithuanian regions; Lithuanian regions, cultural policy, cultural agencies, libraries, cultural centres.
ENThe main idea of the article is to demonstrate the continuity of the Lithuanisation and culturalization processes in modern Lithuania by analysing the state’s cultural management. An interdisciplinary approach – historical and sociological perspectives – is used. Libraries and cultural centres are regarded as belonging to the main institutions that secure the implementation of the state cultural policy objectives. The findings of the research allow suggesting that the current management of Lithuanian culture, especially in the regions, ensures the conservation of the situation rather than the development of Lithuanisation and culturalization processes that can meet the challenges of globalization. Therefore, there is a treat of de-Lithuaniasation and de-culturalisation of Lithuanians. [From the publication]