Didžiosios skaros lokalinėje tradicijoje
LTStraipsnyje tyrinėjama didžiųjų moteriškų skarų tradicija Lietuvoje. Šis straipsnis yra etnologinio tyrimo dalis, kuriame atskleidžiama Tauragnų krašto skarų tradicijos įvairovė. Darbo tikslas – apžvelgti ir išnagrinėti Tauragnų krašto moterų didžiųjų skarų audimo ir dėvėjimo tradicijas nuo XIX a. vidurio iki XX a. pabaigos. Straipsnyje aptariama skarų audimo, dėvėjimo ir vertės kaita. Nusakomas skarų savitumus: pluoštas, spalvų ir pynimo raštai, puošybos elementai, apdaila, skarų apsisupimo būdai, paskirtis ir įsigijimas. XX a. pabaigoje Tauragnų valsčiuje būta įvairių rūšių užsisiaučiamų skarų. Autorė jas skirsto į keturias grupes: storiausios ir šilčiausios veltinės skaros; vidutinio storio, viengubo audimo vilnonės skaros; plonos, viengubo audinio, vilnonės ir pusvilnonės skaros; plonos vilnelės ir šilko skaros. Pirmųjų grupių skaros dažniausiai buvo languotos. Ketvirtosios grupės skaroms būdingi augaliniai ornamentai. Dalis šių tradicinių skarų išliko iki šių dienų ir įgijo praktinę paskirtį. Kita dalis XX a. pabaigos nepasiekė, nes susidėvėjo, suplyšo. Tauragnų apylinkėse didžiųjų skarų dėvėsenos tradicija gyvavo iki XX amžiaus penktojo ir šeštojo dešimtmečio, pavieniais atvejais ir ilgiau. Čia tradicinės skaros dėvėtos ilgiau nei Suvalkijoje, Žemaitijoje, šiek tiek trumpiau nei Dzūkijoje. Didžiųjų skarų poreikį ir nykimą lėmė keletas priežasčių: bendraeuropinės miestietiškos mados įtaka, kurią pagreitino suklestėjusi tekstilės pramonė, masinė aprangos gamyba, techninė pažanga, patogesnių transporto priemonių atsiradimas.Reikšminiai žodžiai: Buitinė kultūra; Didžiosios skaros; Liaudies drabužiai; Liaudies įpročiai ir tradicijos; Lietuvos etninė istorija; Lietuvos kultūros istorija nuo XIX a. vidurio iki XX a. pabaigos; Lokalinė tradicija; Skaros; Tauragnų apylinkės; Tradicinė lietuvių dėvėsena; Ženklų teorija; Domestic culture; Ethnic history of Lithuania; Folk costumes; Folk customs and traditions; Large shawls; Lithuanian cultural history from the middle of the XIX century to the end of the XX century; Local tradition; Shawls; Sign theory; Tauragnai localities; Traditional Lithuanian wearings.
ENThe tradition of wearing big shawls existed in Tauragnai countryside till the 1960s, sometimes longer. The shawls were worn there longer than in Suvalkija (Southwest Lithuania) and Žemaitija (Samogitia, West Lithuania) but shorter than in Dzūkija (South Lithuania). This tradition wasn't continued by the women who were born since the 1930s and later. Some causes influenced the need of big shawls and later their decrease. These causes were the common tendencies of European fashion and mass production of clothes. In the 1st half of the 20th c. shawls were divided by their production methods: (1) homemade, (2) handmade by craftsmen, (3) factory production from other countries. The most popular shawls were factory produced during the last wearing period. The most similar and attractive ornaments of the Lithuanian shawls depended on it. Big shawls were changed into light, smaller, knit shawls and scarves. [text from author]
