Žodinės istorijos metodas, jo taikymo rezistencijos tyrimuose problemos

LTŽodinė istorija vis labiau tampa interpretaciniu metodu ir vis dar yra savarankiškas šaltinių rinkinys, suteikiantis galimybę mokslininkams gauti papildomų praeities žinių, kurios padeda platinti interpretacijas ir analizuoti duomenis. Straipsnyje pristatomas žodinės istorijos metodas, jo atsiradimas istorijos moksle bei praktinio taikymo rezistencijos tyrimuose problematika. Žodinės istorijos pradininkė yra žodinė tradicija. Tai praeities įvykių, perduodamų iš lūpų į lūpas, aprašymas, kuris gali apimti neapibrėžtą istorinį laikotarpį, o žodinė istorija apima tik žmogaus nugyventą laikotarpį. Žodinės istorijos metodu galima gauti papildomų dokumentinių įrodymų, kurie padeda suvokti žmonių elgesį ir jo motyvacijas. Interviu metu gauta informacija analizuojama, daromi kiekybiniai ir kokybiniai apibendrinimai, pasitelkiant į pagalbą kitus istorinius metodus, taikomus rašytiniams šaltiniams: analizės metodą, lyginamąjį metodą ir hermeneutinį metodą. Žodinės istorijos, kaip mokslo disciplinos, pranašumais Lietuvos istorikai pradėjo naudotis tik po 1990 m. Žodinė istorija – ypač vertingas šaltinis rezistencijos istorijos ir istorinės atminties atskleidimui. Ji dokumentuoja rezistencijos dalyvių ir laisvės kovų dalyvių istorijas, suteikia papildomų faktų ir informacijos. Interviu metodo taikymas rezistencijos tyrimuose kelia ir tam tikrų problemų, iš jų svarbiausios yra šios: dėl mažo liudininkų skaičiaus sunku jų rasti; rezistencijos dalyvių liudijimai būna gana subjektyvūs; žodiniuose šaltiniuose užfiksuoti faktai ne visada sutampa su rašytiniais šaltiniais.Reikšminiai žodžiai: Dokumentavimas; Interviu; Rezistencija; Tyrimas; Žodinė istorija; Documentation; Interview; Oral History; Research; Resistance.

ENOral history is a qualitative method of historic documentation, applied to interview people in order to investigate certain events. Oral history started with an oral tradition, which sociologists began to investigate in the 19th century. It is an oral description of the past events by word of mouth. An oral tradition can encompass an unlimited historic period, while oral history covers only the lifetime of a person. The year 1948 is considered the beginning of the oral method in historiography when modern equipment found its use in historic documentation (the historian A. Kevins started to write down people's reminiscences). The method of interviewing is an additional documentary testimony, which helps to understand people's behaviour and motivation. The method is used to compile collections, which embrace various memoirs i.e. historic documents. It gives a chance to people who never wrote memoirs to speak about their past. Oral history examines peoples lives, their experiences, conveying sadness and joys, achievements and failures. The method enables researchers to analyse individual and collective memory. The information obtained during the interview is analysed, and quantitative and qualitative generalisations are made, employing other methods, which are applied to investigate written sources.It is hard to establish the credibility of the facts obtained during interviews, and to reveal the mistakes made by the historian who conducts it. The respondent's memory presents an even greater problem: he/she can conceal deliberately or unconsciously events or past experiences. Oral history is a particularly valuable source to disclose the history of the resistance and historical memory. It documents the histories of the resistance participants and freedom fighters. On the other hand the method of oral history supplies the researchers with additional facts and information. The interviewing method used in investigating the resistance also presents certain problems, the most important being the following: it is difficult to find witnesses as there are so few of them left; resistance participants give rather subjective evidence; and the facts recorded in oral sources do not correspond with written sources. Oral history supplements written sources, it helps to "hear" the present-day version of the witnesses of that time. Therefore analysis of the interviews of the participants in the resistance and other sources is an excellent chance to reveal what took place in occupied Lithuania. [text from author]