Neginkluotos pogrindinės organizacijos Klaipėdos mieste 1946-1953 m.

LTNauji dokumentai ir liudininkų apklausos rodo, kad, kitaip nei buvo manyta iki šiol, pokario metais Klaipėdos mieste neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas egzistavo. Straipsnyje remiantis archyviniais dokumentais, įvykių dalyvių liudijimais ir atsiminimais analizuojamos iki šiol istoriografijoje atskiro dėmesio nesulaukusios neginkluotos pogrindinės organizacijos, veikusios Klaipėdos mieste 1946–1953 m. Aktyviausiai antisovietinės idėjas reiškė jaunimas, atvykęs į Klaipėdą mokytis ar dirbti iš gretimų rajonų, taip pat asmenys, turėję ryšių su aktyviojo pasipriešinimo dalyviais, veikusiais Žemaitijos ir Kęstučio apygardose. Mokyklose įsikūrusios pogrindinės organizacijos palaikė ryšius su partizaniniu judėjimu, moksleiviai buvo partizanų ryšininkai ir aktyvūs pagalbininkai leidžiant bei platinant pogrindžio spaudą ir atsišaukimus. Saugumas Klaipėdos mieste veikusias organizacijas greitai išaiškindavo dėl jų viešai ir aktyviai demonstruojamų neginkluoto pasipriešinimo formų. 1946–1953 m. mieste veikė keturios pogrindinės neginkluotos organizacijos, kurioms priklausė nuo 58 iki 78 narių. Organizacijoms buvo iškeltos baudžiamosios bylos, o 29 pogrindinės veiklos dalyviams skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 6 iki 25 metų. Neginkluotas pasipriešinimo judėjimas, pasireiškęs aktyviu antisovietiniu nuotaikų, politinių siekių demonstravimu, yra svarbus ir reikšmingas istorinis įvykis. Kiekvienas neginkluotos antisovietinės organizacijos veiksmas reiškė opoziciją sovietinei sistemai.Reikšminiai žodžiai: Klaipėda; Neginkluota rezistencija; Neginkluotos poginrindės organizacijos, Klaipeda; Neginkluotos pogrindinės organizacijos; Partizanai; Pogrindžio spauda; Pokario rezistencija; Represijos; Sovietų valdymas; Guerrilla; Klaipėda; Post War resistance; Soviet rule; Unarmed resistance; Unarmed underground organizations; Unarrmed underground organizations, Klaipeda; Underground press; Victimisation.

ENThe paper is concerned with unarmed underground organizations which were active in the town of Klaipėda from 1946 to 1953, which gave practical help to partisans. During the Second World War Klaipėda suffered huge material losses, and it had a very sparse population. Under such circumstances, there were almost no conditions to form an anti-Soviet resistance. From 1945 to 1946, the number of residents increased a chance to form anti-Soviet organizations. The Soviet security was not able to control people who held anti-Soviet views as strictly as before. Young people who had come to the town to study or work from the neighbouring regions were the most active, as were people who kept in touch with participants in the active resistance. All this furthered the formation of unarmed organizations in Klaipėda. Until the end of the partisan war the initiators and founders of such organizations were members in the armed resistance. Between 1946 and 1953, there were four secret unarmed organizations in the city, which kept in touch with the partisan units of the Žemaičiai and Kęstutis "apygardos" (military districts). The membership of the groups in Klaipėda was not numerous. Between 1946 and 1953, there were from 58 to 78 members in the four organizations. All of them were on trial, and 29 participants in the secret activities were sentenced from 6 to 25 years in prison. [From the publication]