Klaipėdos miesto religinių bendruomenių santykiai su sovietų valdžia 1945-1954 m.
LTStraipsnyje, remiantis įvairia archyvine medžiaga ir periodika, nagrinėjama Klaipėdos religinių bendruomenių veikla pirmaisiais pokario metais bei sovietų valdžios sprendimų įtaka religiniam gyvenimui. Po 1945 m. sausio 28 d. įvykių Klaipėdos mieste buvo likę vos keli gyventojai. Naujieji gyventojai kėlėsi daugiausia iš Žemaitijos, taip pat iš įvairių Sovietų Sąjungos vietovių. Dėl staigių demografinių pokyčių bei staigiai padaugėjus gyventojų, išpažįstančių katalikybę, protestantiškas kraštas virto katalikišku. Po karo pasikeitus Klaipėdos demografinei padėčiai, pakito ir religinės bendruomenės. Dalis jų – irvingeriai, Išganymo armija, reformatai, judėjai – išvis nustojo gyvuoti. Išlikusios gausesnės bendruomenės stengėsi atkurti ir įteisinti savo religinę veiklą. Pirmosios buvo įregistruotos stačiatikių ir sentikių religinės bendruomenės nors narių skaičiumi jos buvo menkiausios. Gausiausia buvo Klaipėdos katalikų bendruomenė, oficialiai įregistruota 1948 m. rugsėjo 22 d. Ypač sunki buvo Klaipėdos liuteronų parapijos padėtis. Parapijiečiai neturėjo kunigo, galinčio vadovauti pamaldoms. Likusioms be kunigo parapijoms išsilaikyti padėjo Klaipėdos krašte dar gyva susirinkimų tradicija. Klaipėdos liuteronų bendruomenė buvo įregistruota tik po tiesioginio kreipimosi į Maskvą 1955 m. lapkričio mėnesį. Klaipėdos baptistai po karo neteko savo maldos namų, nes ten, kur anksčiau stovėjo jų bažnyčia, buvo įkurtas Jūrų prekybos uosto klubas. Klaipėdos baptistams pavyko įsiregistruoti tik 1977 m.Reikšminiai žodžiai: 1945-1954; Klaipėda; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Lietuvininkai; Okupacinis režimas; Politika; Prūsijos lietuviai; Religinė bendruomenė; Religinės bendruomenės; Sovietinis režimas; Sovietų okupacija; Sovietų religinė politika; Sovietų valdžia; 1945-1954; Klaipėda; Klaipėda city; Klaipėda region; Memel; Memel territory; Occupation regime; Policy; Prussian Lithuanians; Religinių kultų reikalų taryba; Religious Communities; Soviet authorities; Soviet authority; Soviet occupation; Soviet religious policy.
ENThe purpose of this work is to describe the life conditions of religious communities and Soviet authority's fighting against ecclesiastical institutions in 1945-1954 year in Klaipėda. The research is based on official documents, periodical press and memoirs of people were used. After the World War II Klaipėda was rebuilt, demographic situation had changed, the city was repopulated. Traditional, as well as new religions emerged the city were trying to get places for their activities and a right to execute rituals, the same time Soviet regime continued the policy of atheism. Soviet authority was trying to create the typical soviet atmosphere in Klaipėda, but it wasn't able to stop the development of religious communities. This Work covers such aspects of postwar Klaipėda city: 1) situation in Klaipeda city after the events of 28th of January 1945; 2) changes in demographic situation; 3) the foundation of Ecclesiastical Cults office; 4) the impact of Soviet atheism policy to inhabitants of Klaipeda; 5) postwar situation of traditional religious communities; 6) conditions of Klaipėda city's Catholic community; 7) conditions of evangelical Lutheran community; 8) situation of evangelical Baptist community; 9) situation of Orthodox community; 10) conditions of Orthodox-Old Believers community. It was a normal everyday occurrence for settlers of Klaipėda city to take part in religious community's activities. Despite of the Soviet authorities' pressure, religious communities didn't stop their activities. Because of such opposition, latter Soviet authorities made some concessions. So religious communities had a chance to exist, but they couldn't exist at large. [text from author]
